Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyko Gedulo ir vilties dienai skirtas renginys – Lietuvos ypatingojo archyvo parengtos parodos „Sovietų valdžios represuoti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir valstybės vadovai“ pristatymas. Šiaulių „Aušros“ muziejui buvo įteikta suskaitmeninta archyvinė medžiaga: tarpukario Lietuvos Respublikos XVII vyriausybės žemės ūkio ministro Stasio Pūtvio (1898–1942) baudžiamoji ir jo šeimos tremties bylos bei XIV ir XV vyriausybių švietimo ministro, IV Seimo pirmininko Kontantino Šakenio (1881–1959) baudžiamoji byla. Koncertavo Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“ (vadovas Romas Pečeliūnas).
„Reikia prisiminti šį skaudų mūsų tėvynės istorijos puslapį“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Virginija Šiukščienė teigė, jog 2018 m. yra labai svarbūs mūsų valstybės istorijoje.
„Šis gedulas neturi senaties, jis bus amžinas, bet šalia jo visada buvo ir viltis. Manau, kad ir tamsiausią tremties valandą ta viltis ruseno. Ne veltui šį mūsų susitikimą pradėjome daina. Muzika ir daina taip pat yra viltis. Šiandien ir kalbėkime ne tik apie gedulą, bet ir apie viltį“, – teigė Šiaulių V. Šiukščienė.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė pasakojo, jog pagal represinių tyrimų duomenis 1941 m. iš Lietuvos buvo ištremta 17500 žmonių, iš jų – 5060 vaikų, neturinčių 16 m.
„Trėmimo tikslas buvo tremti ne atskirus žmones, bet ištremti ištisas šeimas. Tai buvo gydytojų, mokytojų, karininkų šeimos. Gedime tų, kurie neištvėrė tos kelionės, kančių, bado, skausmo, netekčių. Kai mus ten vežė, jau nuo pat pirmos minutės turėjome viltį, kad grįšime, vėl pamatysime gimtąją žemę. Viltis buvo iki pat paskutinės minutės. Reikia prisiminti šį skaudų, kruviną mūsų tėvynės istorijos puslapį, kad tai nepasikartotų, jog jaunimas žinotų, kokia kaina užmokėjome už Lietuvos laisvę“, – sakė V. Jokubauskienė.
„Nuo sovietinio teroro tiesiogiai nukentėjo apie 300 tūkst. žmonių“
Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja N. Maslauskienė teigė, jog minėdami Gedulo ir vilties dieną pirmiausia apmąstome itin tragišką lietuvių tautos istorijos patirtį. Taip pat ir nuo sovietinio teroro ir represijų nukentėjusių mūsų tautiečių likimą.
„Vien 1940–1953 m. nuo sovietinio teroro tiesiogiai nukentėjo apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų. Iš jų 200 tūkst. patyrė tremtinių dalią. Sudėtingas likimas buvo 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, tarpukario Lietuvos valstybės vadovų, politikos ir visuomenės veikėjų, kitų Lietuvos gyventojų. Bandyti suniekinti, bet nepalaužti, sugebėję išsaugoti tikėjimą Lietuvos laisve. Pagerbiant šių sovietinio teroro aukų atminimą, taip pat minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį Lietuvos ypatingasis archyvas parengė stacionarią, virtualią ir kilnojamąją edukacinę parodą bei skaitmeninių dokumentų rinkinį. Mūsų parengta stacionari paroda eksponuojama Vilniuje, Gedimino prospekte. Ši paroda skirta šešiems Sovietų valdžios represuotiems vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams bei dviem tarpukario Lietuvos pirmosios ir paskutiniosios Vyriausybių Ministrams Pirmininkams. Virtuali paroda eksponuojama Lietuvos valstybės archyvų internetiniame tinklalapyje. Mūsų parengta kilnojamoji edukacinė paroda skirta Sovietų valdžios represuotų šešių vasario 16-oios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų atminimo įprasminimui“, – sakė N. Maslauskienė.
Vyriausioji archyvistė Jelena Subotina pasakojo, jog Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą politinio teroro aukomis tapo Nepriklausomos Lietuvos vadovai, kūrėjai, politikos ir visuomenės veikėjai. Buvo represuoti šeši Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai. Kazys Bizauskas ir Pranas Dovydaitis buvo sušaudyti. Donatas Malinauskas mirė tremtyje, Vladas Mironas mirė kalėjime, Petras Klimas ir Aleksandras Stulginskis buvo įkalinti. Po ilgų kalinimo metų grįžo į Lietuvą, tačiau čia iki mirties buvo persekioti. Stasys Pūtvis, Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvis, ūkio ministras, 1940 liepos 12 d. buvo suimtas ir įkalintas kalėjime Šiauliuose. Jis buvo kaltinamas aktyvia politine veikla ir 1941 m. nuteistas 8 m., bet po metų kalėjime mirė. Konstantinas Šakenis, inžinierius, Lietuvos Respublikos XIV ir XV vyriausybių švietimo ministras, 1941 m. birželio 14 d. buvo išvežtas į Krasnojarsko pataisos darbų lagerį. Vėliau nuteistas 10 m. laisvės atėmimu ir įkalintas. 1956 m. su šeima grįžo į Lietuvą.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
