Šiauliuose baigėsi tris dienas vykęs tradicinis ir tęstinis XXI liaudiškos muzikos festivalis „Ant rubežiaus“, skirtas visiems – nuo šeimų, jaunimo iki senjorų. Kiekvienais metais suvažiuoja gausus būrys muzikantų. Šiais metais dalyvavo net 45 kolektyvai – net 450 muzikantų. Didžiojoje festivalio scenoje pasirodė kapelijos, stilizuotos kapelos, modernaus folkloro grupės ir pavieniai kaimo muzikantai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Vieno žmogus orkestras – prikaustė žiūrovų dėmesį
Tradicinis ir tęstinis XXI liaudiškos muzikos festivalis „Ant rubežiaus“ į Šiaulių miesto centrą pritraukė būrius žmonių. Vieni galėjo apsipirkti nuo ryto iki vakaro pėsčiųjų bulvare šurmuliavusioje tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugėje. Kiti – pasiklausyti linksmos liaudiškos muzikos, pašokti ir padainuoti. Šiauliečiai ir miesto svečiai ne tik galėjo įsigyti įvairius kultūrinio paveldo dirbinių, bet ir paragauti įvairiausių skanėstų ir karštą dieną atsigaivinti šalta namine gira.

Šiais metais festivalyje buvo sulaukta ypatingų svečių. Estų grupė „Piccolo Folk“ grojo ne tik tradicines estiškas melodijas, bet ir parodė, kaip valdo lūpines armonikėles – nuo bosinės iki piccolo. Iš Estijos šiais metais atvyko net 5 ansambliai, o iš Latvijos – 7, tarp kurių net trys lyderiai, kurie ypač populiarūs Latvijoje. Pavyzdžiui, ekologiškos muzikos grupė „Ducele“, kuri į savo dainas sudėjo išgrynintą, latvišką folkmuzikos skambesį. Atvyko ir ilgai kalbintas vyrų ketvertas „Rumbas kvartets“. Jie grojo nostalgišką, smetonišką muziką. Visi kiti dalyviai buvo lietuviški kolektyvai, tarp kurių pasirodė bene geriausiai lietuvišką tautinę muziką atliekantis „Sutaras“, „Vydraga“, „Ratilai“,  linksmieji „Sadūnai“.

Festivalį vedė Virginija Našlėnienė-Magdelė ir Antanas Laurinkevičius-Untaniokas, Rasa Graužinienė-Dėdienytė ir Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė-Agotėlė. Anot XXI liaudiškos muzikos festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuserio Pranciškaus Trijonio, geresnių už šiuos vedėjus nėra.

Labiausiai žiūrovų dėmesį prikaustė pasirodęs vienu metu 9 instrumentais grojantis didžiausias Lietuvoje vieno žmogaus orkestras Antanas Kirvelevičius iš Jonavos. Tai buvo verta ne tik pamatyti, bet ir išgirsti.

Kiekvieną vakarą muzikinio klubo „Juonė Pastuogė“ vasaros kiemelyje vyko festivalio muzikantų ir svečių susipažinimo vakaronės – improvizuoti koncertai.

Kiekvienas kolektyvas apdovanotas padėka ir lietuviškos duonos kepaliuku
Iš tradicinio ir tęstinio XXI liaudiškos muzikos festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuserio P. Trijonio įspūdžiai yra patys geriausi. Buvo labai daug geros ir kokybiškos muzikos, bet buvo pernelyg karšta.

„Vieni slėpėsi pavėsyje, kiti – po skėčiais. Daugiau žmonių susirinkdavo, kai atvėsdavo. Ypatinga diena buvo birželio 1 d. Tikrai pasiteisino mūsų pakviestos festivalio žvaigždės. Tokios kaip ekologiškos muzikos grupė „Ducele“, vyrų ketvertas „Rumbas kvartets“, estų grupė „Piccolo Folk“, iš lietuviškų – Sutaras“, „Sadūnai“. Visiems labai patiko.

Tik šiais metais festivalį pagadino per karštas oras. Taip pat mano kaip organizatoriaus klaida buvo ta, kad sukviečiau per daug kolektyvų. Tokiomis karštomis dienomis susirinkę žiūrovai pavargo nuo muzikos. Ateityje reikėtų labiau orientuotis, kad pasirodymai vyktų pavakary.

Man labiausiai patiko penktadienis, ypač vyrų ketverto „Rumbas kvartets“ senoviški valsai, kurie patiko daugeliui. Birželio 1 d. labai gražiai pasirodė moksleivių ansamblis „Kokle“ (Latvija). Ansambliui „Joniui“ kaip visada sekėsi gerai, pristatėme polkų ir valsų pynių programą.

Šeštadienį pasirodė vienu metu 9 instrumentais grojantis didžiausias Lietuvoje vieno žmogaus orkestras Antanas Kirvelevičius iš Jonavos. Jam viskas pavyko, ant pusės scenos prisistatė  įvairiausių instrumentų. Žiūrovai buvo susidomėję, visi plojo.

Muzikiniame klube „Juonė Pastuogė“ kiekvieną vakarą vyko koncertai. Penktadienis buvo labai linksmas, visus mokino kaip taisyklingai šokti polką su ragučiais“, – pasakojo tradicinio ir tęstinio XXI liaudiškos muzikos festivalio „Ant rubežiaus“ prodiuseris P. Trijonis.

Dalyvavę dalyviai, anot festivalio prodiuserio, liko patenkinti, tai įrodo jų masinis nuotraukų talpinimas socialiniame tinkle „Facebook“. Festivalis buvo filmuojamas, nes yra žadama kurti muzikinį filmą.

Pastaraisiais metais festivalyje nebėra nominacijų, tačiau kiekvienas kolektyvas šiais metais buvo apdovanotas padėka ir lietuviškos duonos kepaliuku. Visi kolektyvai buvo vaišinami gėrimais, pietumis, išvirta Magdelės rubežine sriuba, kurios šiais metais išdalijo 350 litrų.

Kitais metais prioritetiniu festivaliu taps „Saulės žiedas“.

2018 06 04 15

Šurmuliavusioje tautodailininkų, amatininkų, kulinarinio paveldo ir prekybininkų mugėje buvo galima pamatyti ir paragauti įvairiausių gaminių.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

2018 06 04 16

2018 06 04 19

Didžiojoje festivalio scenoje pasirodė kapelijos, stilizuotos kapelos, modernaus folkloro grupės ir pavieniai kaimo muzikantai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94585180
Į viršų