Miestelis  Žiemgalos žemumoje
Žagarė yra vienas seniausių Lietuvos miestelių – 1998 m. paminėjo savo 800 metų jubiliejų. Miestelis išsidėstęs Žiemgalos žemumoje, prie pat Latvijos sienos. Per miestelį teka Švėtės upelis.

Padavimai sako, kad Žagarė įsikūrė gerokai anksčiau už Rygą. Jau 1198 metais minima Raktės pilis – stiprus Žiemgalių gynybos punktas. Prie jo buvusi gyvenvietė, kuri ir yra Žagarės pradžia. Nuo1547 metų Žagarė vadinama miesteliu. 1861 metais čia buvo 4000 gyventojų, o 1914 metais – jau 14000 gyventojų.

Žagarėje XIX amžiuje statytas rusų grafo Naryškino rūmų kompleksas su 63 hektarais angliško stiliaus parku – respublikinės reikšmės architektūros ir gamtos paminklas. Ten veikia nuo tų laikų išlikęs žirgynas.

Šiuo metu Žagarėje gyvena 2500 gyventojų. 1992 metais įkurtas regioninis Žagarės parkas.

Miestelio Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia mūrinė, statyta 1636 metais. Šioje bažnyčioje 27 metus (1961–1988) kunigavo Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius, neįtikęs sovietinei valdžiai, todėl ištremtas iš Vilniaus. Apie tai primena ir paminklinė lenta prie namo P. Avižonio g. 5.

Vaistinė įkurta 1814 ar 1817 metais
Autoriai, rašantys miestelių istorijas, mini, kada juose pradėjo veikti vaistinė. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus dr. V. Gudienė savo disertacijoje apie Lietuvos vaistines rašo, kad duomenys apie Žagarės vaistinę yra prieštaringi: P. Mažylis (182) ir S. Laurinaitis (183) nurodo, kad miestelyje vaistinė atidaryta 1814 metais. Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje nurodyti 1817 metai (184). Archyviniuose dokumentuose parašyta, kad vaistinę Naujojoje Žagarėje 1817 m. liepos 11 d. įsteigė vaistininkas Vilhelmas Garasas. Tų pačių metų pabaigoje V. Garasas ją pardavė Kuršo gubernijos Mintaujos miesto gyventojui Ch. Šmitui. 1821 metais vaistinę prižiūrėjo provizorius Fridrichas Reineke (185).

Dėl smulkių pramonės įmonių miestelis augo. 1830 metais Naujoji Žagarė turėjo 1662 gyventojus, 1833 metais – 2234 (186). XIX amžiuje veikė viena vaistinė. 1902 metais dvarininkas Naryškinas miestelyje įsteigė antrąją vaistinę (187).

1889 metais provizoriui K. Vilbergui nebuvo leista atidaryti vaistinės Žagarėje, nes tais metais čia jau veikė vaistinė ir trys vaistų krautuvės.

Pasak Kauno medicinos universiteto medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus m. dr. Vilmos Gudienės labai nenustebsime, jeigu kada nors archyviniuose dokumentuose rasime duomenų, patvirtinančių, kad iš tiesų Žagarėje vaistinės būta anksčiau negu 1817 metai. Žagarės vaistinės nuotraukos iškaboje apie 1938 metus parašyta, kad vaistinė įsteigta 1814 metais. Reikia rasti visa tai patvirtinančių dokumentų.

Nuo XIX amžiaus trečiojo dešimtmečio buvo pradėta steigti vaistines ir dvaro administracijai priklausančiuose miestuose: Skuode, Jurbarke, Tauragėje, Žagarėje, Rietave. Stambūs dvarininkai rūpinosi gyventojų sveikata, kvietė į savo miestus vaistininkus ir gydytojus.

Vaistinės savininkai ir vedėjai
Pateikiame doc. Alfonso Kaikario suvestinę medžiagą apie Žagarės vaistinės savininkus ir vedėjus. Medžiaga surinkta iš įvairių šaltinių.

1824–1825 m. savininkas provizorius Fridrichas Reinike.

1827 m. savininkas provizorius Christoforas Šmitas, valdytojas provizorius Fridrichas Reinike.

1851 m. provizoriaus Zargevičiaus įpėdinis.

1865 m. provizoriaus Zargevičiaus įpėdinis, valdytojas provizorius R. Zalkindas.

1866 m. savininkas korpuso atsargos papulkininkas Michailas Kozlovskis, valdytojas provizorius Rafailas Zalkindas.

1867 m. nuomininkas provizorius Seimanas.

1870–1885 m. laikinas vaistinės skyrius, savininkas papulkininkas M. Kozlovskis, valdytojas provizorius Zalkindas.

1875 m. provizorius Šteinas.

1882 m. vaistinė sudegė.

1880–1885 m. receptūra per 6 000 receptų, apyvarta 40 000 rublių.

1886 m. laikinas vaistinės skyrius, savininkas papulkininkas M. Kozlovskis, valdytojas provizorius M. Kozlovskio sūnus.

1887 m. normalioji vaistinė.

1889 m. normalioji vaistinė su laikinu vaistinės skyriumi, savininkas papulkininkas M. I. Kozlovskis, valdytojas Michailas Michailovičius Kozlovskis.

Nuo 1889 m. savininkas nurodomas Michailas Michailovičius Kozlovskis.

1900 m. Žagarėje gyveno 9300 gyventojų. 1904 m. birželio 24 d. imperatorius, Vidaus reikalų ministrui tarpininkaujant, leido patenkinti Jo Didenybės dvaro kamerjunkerio Georgijaus Dmitrijevičiaus Naryškino prašymą įsteigti Žagarėje vaistinę su teise parduoti vaistus.

1914 m. veikė dvi normaliosios vaistinės, provizoriaus M. M. Kozlovskio, dirbo du darbuotojai ir kamerjunkerio G. D. Naryškino, dirbo 1 darbuotojas.

1922 m. normalioji vaistine – Mykolas Kazlauskas ir Aleksandras Underis; normalioji vaistinė G. D. Naryškino, nuomininkas Adomas Rakštys ir Antanas Kaikaris, vedėjas provizorius A. Rakštys.

1925 m. normalioji vaistinė – savininkas G. D. Naryškinas, nuomininkas A. Rakštys ir A. Kaikaris, vedėjas provizorius A. Rakštys; normalioji vaistinė, savininkas M. Kazlauskas, vedėjas provizorius Aleksandras Underis.

1926 m. normalioji vaistinė, savininkas M. Kazlauskas, vedėjas prov. Aleksandras Underis; normalioji vaistinė, savininkas G. D. Naryškinas, nuomininkas ir vedėjas provizorius Hirša.

1928-1929 m. normalioji vaistinė, savininkas M. Kazlauskas, vedėjas provizorius Adomas Rakštys; normalioji vaistinė, savininkas G. D. Naryškinas, nuomininkas ir vedėjas provizorius Hirša.

1929 m. buvusios G. D. Naryškino vaistinės savininku tampa provizorius J. Ivanauskas, vedėjas provizorius Hirša.

1932 m. „Senoji“, Turgavietės g. 25, normalioji vaistinė, savininkas ir vedėjas provizorius Mykolas Kazlauskas; Turgavietės g. 3, normalioji vaistinė savininkas ir vedėjas provizorius Jeronimas Ivanauskas. 1932 m. provizorius J. Ivanauskas savo vaistinę pardavė provizoriaus padėjėjui D. Biekšai.

1934 m. „Senoji“, Turgavietės g. 23, normalioji vaistinė, savininkas ir vedėjas provizorius M. Kazlauskas; Turgavietės g. 3, savininkas provizoriaus padėjėjas D. Biekša, nuomininkas ir vedėjas provizorius Ilja Mejerovičius.

1937 m. provizorius J. Ivanauskas pirko Molėtų vaistinę (Utenos apskritis).

1938 m. „Senoji“, Turgavietės g. 23, savininkas ir vedėjas provizorius Mykolas Kazlauskas; Turgavietės g. 35 savininkas provizoriaus padėjėjas D. Biekša ir vedėjas provizorius Ilja Mejerovičius.

Antanas Kaikaris
Reikia paminėti ir tai, kad Alfonso Kaikario tėvas Antanas Kaikaris dirbo Žagarėje. Apie tai rašoma Alfonso Kaikario knygoje „Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai“ įžangoje apie Kaikarių šeimą. Doc. Alfonsas Kaikaris gimė 1922 metais Žagarėje. Jis buvo antrasis provizoriaus padėjėjo Antano Kaikario ir Izabelės Kaikarienės sūnus.

Docentas dažnai prisimindavo sunkią tėvo dalią. Jo tėvas  provizoriaus padėjėjas Antanas Kaikaris 1906 metais pirko Kavarsko vaistinę. Pirmojo pasaulinio karo metu ji sudegė. Vaistininkas, kaip ir daugelis Lietuvos inteligentijos, buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.

Pokario metais, grįžęs iš Rusijos, A. Kaikaris apsigyveno Žagarėje ir įkūrė vaistinę. Ji veikė į Angliją emigravusio grafo Naryškino dvaro pastatuose. Dvarininko juristas įrodinėjo, kad pats Naryškinas turi teisę atnaujinti prieš karą veikusią vaistinę Žagarėje. Po teisminių ginčų A. Kaikaris uždarė savo vaistinę.

Vėliau vaistininkas bandė ūkininkauti. Izabelė Kaikarienė įkalbinėjo vyrą pirkti vaistinę. Stigo pinigų. Reikiamą sumą žmona pasiskolino iš giminių ir taip padėjo vyrui nusipirkti vaistinę Laižuvoje. Dirbdamas mažoje kaimo vaistinėje A. Kaikaris susitaupė ir atidavė skolas. Atrodė, likimas pasisuks ramesne kryptimi. Tačiau 1936 metais Laižuvos vaistinė sudegė. Teko kurtis iš naujo. Tačiau vos spėjus „atsitiesti“, užklupo karo metas.

Aleksandravičiai ir Kazlauskai
Žinoma, kad Žagarės vaistinėje mokiniu dvejus metus, 1878–1880-aisiais dirbo Vincentas Aleksandravičius, vėliau buvęs Viekšnių vaistinės savininku ir vedėju. Tuomet Žagarės vaistinė priklausė Kazlauskų šeimai. Kazlauskų ir Aleksandravičių šeimas siejo glaudūs giminystės ryšiai. Vaistininko M. Kazlausko sesuo buvo vaistininko Vincento Aleksandravičiaus žmona.

Vaistininkas Vincentas Aleksandravičius buvo vaistininko Juozo Aleksandravičiaus, Viekšnių vaistinės savininko ir vedėjo, tėvas.

Žagarės vaistinės savininkas ir vedėjas vaistininkas Mykolas Kazlauskas buvo 1863 metų sukilėlių papulkininko M. Kazlausko sūnus.

Justinas Kuzavas
Žagarės vaistinėje iki Antrojo Pasaulinio karo ir dar neilgai po karo vaistinės vedėju dirbo provizorius Justinas Kuzavas (gimęs 1881 m.),. 1909 metais baigęs Dorpato universitetą. Prieš karą jis buvo Telšių vaistinės savininku. 1946 metais J. Kuzavas buvo apkaltintas antisovietine veikla, vokiečių okupacijos metais suimtas. Žagarės vaistinės vedėja tapo jo žmona Petronėlė Kuzavienė – provizoriaus padėjėja.

Po metų J. Kuzavas buvo paleistas ir dirbo Žagarės vaistinėje asistentu, receptuaru. Vėliau buvo paskirtas Skaudvilės vaistinės vedėju. 1957 m. jis išėjo į pensiją.

1956 m. Žagarės vaistinės vedėja buvo paskirta provizorė Adelė Matukaitė-Juozėnienė (gimusi 1924 m.), 1949 metais baigusi Kauno valstybinį universitetą.

P. Kuzavienė vaistinėje dirbo iki 1960 metų, vėliau išėjo į pensiją, po to su vyru išvažiavo į Kauną.

1956-2010 metai
Žagarės vaistinės vedėja buvo provizoriaus padėjėja Marija Šapalaitė-Vaitekūnienė (gimusi 1935 m.), 1956 metais baigusi Kauno medicinos mokyklą, ilgametė vaistinės darbuotoja, Amžinybėn iškeliavusi 1986 metais.

Nuo 1986 iki 2010 metų Žagarės vaistinei vadovavo provizorė Birutė Urbonavičienė (gimusi 1952 m.), 1976 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

Joniškio savivaldybė Žagarės vaistinę likvidavo 2010 metais. Žagarės vaistinės Nr. 204 adresas buvo: Miesto aikštė 40.

2010 metais Žagarėje, Miesto aikštė 23, pastate įsikūrė „Gintarinė vaistinė“. Šiose patalpose yra ir Žagarės poliklinika. Vaistinėje dirba provizoriaus padėjėja Margarita Želvytė-Gedaminskienė (gimusi 1956 m.), 1976 metais baigusi Kauno medicinos mokyklą.

Apie Žagarę yra išleistos knygos 1998 metais minint miestelio 800 metų jubiliejų ir 2006 metais. Tačiau apie vaistinę knygose nėra užsiminta nė žodžio.

2017 metais „Auros projektai“ Kaune parengė ir išleido monografiją „Joniškio kraštas. Žymūs žmonės“. Leidinyje apie Joniškio rajono vaistines neužsimenama.

Apie Joniškio krašto vaistines plačiai rašo tyrinėtoja dr. Giedrė Lastauskienė straipsnyje „Joniškio krašto vaistinės 1918-1944 m.“, atspausdintame žurnale „Žemgala“ 2011 m. Nr. 1-2.

Žagarės vaistinės nuėjo ilgą ir sudėtingą vystymosi istoriją. Tačiau tenka apgailestauti, kad iki šiol jos istorija mažai kas domėjosi.

Leonardas Daukša
Leonardas Daukša gimė 1882 m. lapkričio 13 d. Lygumų miestelyje, Šiaulių apskrityje. Tėvas buvo raštinės tarnautojas Lygumų valdyboje. Motina – siuvėja. Tėvai žemės nuomininkai. Du broliai – 1863 m. sukilimo dalyviai. Tėvas mirė, kai Leonardui buvo 3,5 metų.

Mama Antanina Razvadauskaitė jį išmokė skaityti ir rašyti lenkų kalba, o pati turėjo išmaitinti visą šeimą, uždarbiaudama siuvimu.

Leonardas Daukša dirbo Lygumų vaistinėje vertėju, vėliau Šeduvos, Marijampolės vaistinėse, tad jis labai išsamiai aprašo darbą vaistinėse, visą gyvenimo aplinką nuo 1896 iki 1918 metų. Ypač  išsamiai aprašė Žagarės vaistinės istoriją.

L. Daukša gyveno Birutės g. 35, Šiauliuose.

Rengiant straipsnį panaudota Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos doc. V. Gudienės ir vilnietės dr. R. Žukienės istorine archyvinė medžiaga.

Žagarės vaistinės darbuotoju kolektyvas 1978 metais. Sėdi (iš kairės) pirmoji vedėja M. Vaitiekūnienė, antroji – B. Urbonavičienė.
 Autoriaus archyvo nuotr.

Žagarės vaistinė Nr. 204.
Autoriaus archyvo nuotr.