Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė vyksta balandžio 23–29 dienomis.„Kartu mes kuriame ateitį“ – toks šios savaitės devizas. Paskutiniu metu bibliotekos atsigręžė į šeimą, į pažeidžiamas socialines grupes, pagyvenusius žmones, neįgaliuosius. Savaitės metu visi bibliotekos padaliniai ir skyriai kviečia dalyvauti susitikimuose, parodose, knygų pristatymuose, filmų peržiūrose, įvairiose edukacijose, o Šiaulių miesto savivaldybė pakvietė bibliotekų vadovus diskutuoti apie tai, kaip sparčiai tobulėjančios technologijos, nauji socialiniai ir ekonominiai reiškiniai keičia bibliotekas, pasidalyti sėkmėmis ir rūpesčiais.
Universiteto biblioteka – ne vien studentams
Šiaulių universiteto biblioteka turtinga erdvių, kurias galima pritaikyti įvairioms veikloms. Pavyzdžiui, choro „Studium“ repeticijos, koncertai čia dažnai vyksta. Neretai rengiamos ekskursijos, edukacinės programos miesto moksleiviams. Bibliotekos direktorė Aušra Mingailienė džiaugėsi neseniai vykusia šešėliavimo programa Jovaro progimnazijos mokiniams. Moksleiviai vienai dienai tapo bibliotekininkais, patyrė, kokių sudėtingų dalykų tenka atlikti, suprato, kad bibliotekininko diena nesibaigia knygos išdavimu. Paaiškėjo, kad toks šešėliavimas yra geras būdas moksleiviams susipažinti su profesijomis. Bibliotekos laukia permainos, nes prasideda universitetų jungimosi etapas. Biblioteka atvira miesto visuomenei, jos fondais ir technologijomis gali naudotis kiekvienas norintis.
Miesto viešoji biblioteka diegia naujas technologijas
Gausybė renginių vyksta Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose. Svarbi naujovė – tai Užsienio kalbų mokymosi centras, Komiksų centras „Saulės“ filiale, Šeimų erdvėje laukia modernios technologijos ir žaidimai, kur tėveliai su vaikais puikiai gali bendrauti, šauniai leisti laiką. Šiuolaikinė biblioteka neįsivaizduojama be modernių technologijų, interneto, kompiuterių. Rėkyvos filiale jums pasiūlys interaktyvų žaidimą „Rėkyvos lobiai“. Penktadienį Bibliografijos-informacijos skyriuje vyks susitikimas su Libertu Klimka. Bibliotekos direktorė Irena Žilinskienė įsitikinusi, kad bibliotekose bet kokio amžiaus lankytojai gali rasti sau įdomios veiklos.
Neįgalumas dar vis reiškia atskirtį
Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vyr. bibliotekininkė Javita Lapinskaitė pastebėjo, kad bibliotekoje apsilanko mažiau žmonių. Tai nėra blogai, nes daugėja tų, kas naudojasi elektronine biblioteka. Lankytojai dažniausiai 60-mečiai ir vyresni, ateina žmonių su specifiniais raidos ir fiziniais sutrikimais. Populiarėja garsinės knygos, Brailio raštu skaitoma vis rečiau. Vyksta įvairūs susitikimai, kūrybiniai vakarai, nes Gubernijos rajone daugiau nelabai kur nueisi, ypač su regėjimo negalia.
Iškilo diskusija dėl tikslingo universitete turimos aparatūros panaudojimo neįgaliųjų reikmėms. Momentinis garsinis skaitymas be galo būtų naudingas ne tik silpnaregiams, bet ir disleksijos sutrikimų turintiems asmenims bei garbaus amžiaus skaitytojams, bet jiems sunku atvykti iki universiteto bibliotekos. Pasiūlyta apsvarstyti galimybę kartą per savaitę vežioti iš anksto sudarytas grupeles, pasinaudoti studentų savanorių pagalba ar pan. Galbūt bus rasta galimybių, kad panašios aparatūros įsigytų kitos bibliotekos.
Šeima bibliotekoje – jau realybė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius dr. prof. Bronius Maskuliūnas teigė, kad bibliotekų veikla smarkiai pasikeitė, knygų skaitymas nebėra pagrindinė veikla. Biblioteka darosi šeimos traukos centru. Ypač populiarūs šeimadieniai, nes sekmadienį nedaug kultūros įstaigų siūlo tinkamos veiklos, ypač šeimoms su mažais vaikais. Pamėgo žmonės kompiuterinio raštingumo kursus, kasdien apie 20 senjorų mokosi dirbti kompiuteriu. Įvairiausios edukacinės veiklos, nuo makiažo iki interaktyvių viktorinų pritraukia įvairaus amžiaus lankytojus. Vyksta parodos, koncertai, filmų pristatymai, kai kurios draugijos čia rengia savo susitikimus. Svarbu, kad visos veiklos – nemokamos. Biblioteka yra atvira erdvė turiningai praleisti laisvalaikį.
Žinoma, tikimasi, kad knygos skaitymas išliks svarbus laisvalaikio būdas.
„Gali būti, kad aktyvia, įvairiapusiška bibliotekų veikla prisijaukinę mažuosius, priartinsime ir prie knygos“, – reziumavo I. Žilinskienė.
Meras linkėjo visoms miesto kultūros įstaigoms bendrystės: „Kai muzika ir knyga šalia, kai bibliotekoje žmogus ras malonią aplinką patogiam poilsiui, kai lankytoją sudominsime moderniomis technologijomis, miestas turės aktyvių, pozityvių žmonių, kurie čia gyvens ir toliau jį tobulins.“
