Herbas, tai teisės aktų nustatyta tvarka sukurtas ir patvirtintas valstybės, apskrities, savivaldybės, miesto, miestelio ar kaimo skiriamasis ženklas, skirtas simbolizuoti ir išskirti subjektą, kuriam konkrečiai jis yra sukurtas. Tai yra paveldimas skiriamasis ženklas, kuris turi būti sudarytas pagal heraldikos taisykles. Siekiant, kad herbas būtų oficialiai įtvirtintas ir pripažintas turi būti įteisintas įstatymu arba kitu galiojančiu teisės aktu. Miestų herbai ne išimtis. Miestų herbų kūrimo, priėmimo ir naudojimo tvarka yra apibrėžta „Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymu“, kuris galioja nuo 1990 m. balandžio 14 dienos. Miestų herbų kūrimu užsiima Lietuvos heraldikos komisija, kurią sudaro devyni asmenys, jie privalo turėti patirties heraldikos kūrimo arba tyrimų srityje. Ši komisija yra pavaldi Lietuvos Respublikos Prezidentui, kuris galutinai tvirtina atkurtus istorinius arba sukurtus naujus miestų, miestelių ir institucijų herbus. Lietuvos heraldikos komisija tvirtina bei derina pateiktus herbų ir kitų herbinių ženklų projektus. Taip pat ši komisija rūpinasi jų naudojimo tikslais ir ugdo pagarbą heraldikai, jos tradicijoms. Šiaulių regione yra 14 miestų turinčių herbus tai, Akmenė, Naujoji Akmenė, Šiauliai, Venta, Joniškis, Kelmė, Kuršėnai, Radviliškis, Šeduva, Pakruojis, Žagarė, Linkuva, Užventis ir Tytuvėnai. Šiems miestams buvo kuriami nauji arba atkuriami senieji istoriniai herbai. Šie herbų atkūrimo arba kūrimo darbai vyko Lietuvos heraldikos komisijoje, kurios sprendimai fiksuojami posėdžių protokoluose. Šis procesas yra labai ilgas ir reikalaujantis daug kantrybės, nes būtina suderinti visų suinteresuotų pusių nuomones ir nepamiršti, kad herbas privalo atitikti visus heraldikos reikalavimus. Būtent iš Lietuvos heraldikos komisijos protokolų galima sužinoti apie Šiaulių regiono miestų herbų sukūrimo ir atkūrimo metu vykusius procesus, siūlytas idėjas ir nuomones.

Šiame straipsnyje yra atkreipiamas dėmesys į Šiaulių regiono miestų naujai sukurtus herbus. Tyrimui pasirinktame Šiaulių regione yra 9 miestai, kuriems XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje buvo sukurti nauji herbai. Šie miestai yra Kuršėnai, Linkuva, Naujoji Akmenė, Pakruojis, Radviliškis, Tytuvėnai, Užventis, Venta, Žagarė. Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos heraldikos komisijos posėdžių protokolais siekiama atskleisti, kaip vyko Šiaulių regiono miestų herbų sukūrimas ir kokios idėjos buvo siūlomos posėdžių metu.

Kuršėnų miestui herbas buvo sukurtas 1994 m. spalio 24 d. Herbo kūrimo procesas neužtruko labai ilgai, Kuršėnų miesto herbas sukurtas ir patvirtintas per metus. Dailininkas Juozas Galkus, pateikė ne vieną herbo eskizą. Jau pirmąjame posėdyje buvo nuspręsta, kad Kuršėnų miesto herbe turi būti kelių herbinių figūrų kombinacija. Buvo nutarta, kad būtina akcentuoti pirmojo lietuviškojo kalendoriaus leidėjo Lauryno Ivinskio svarbą miestui bei ilgametes keramikos tradicijas. Dėl šių priežasčių pasirinkta herbe vaizduoti žvaigždes kaip kalendoriaus simbolį bei keramikos gaminį. Herbo kūrimo pradžioje Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša išsakė mintį, kad galima vaizduoti ir daugiau keramikos dirbinių, nes vienas sunkiai įsikomponuoja herbe. Lietuvos heraldikos posėdžių metu buvo svarstoma, kaip geriau pavaizduoti keramikos dirbinį, kad jis neprimintų cecho ar amato ženklo. Tačiau dailininkas sugebėjo puikiai pavaizduoti žvaigždėtą dangų ir ąsotį dalinant skydą į dvi dalis išilgai. Heraldinėje dešinėje yra vaizduojamas mėlynas žvaigždėtas dangus, kuris simbolizuoja kalendorių ir Kuršėnuose palaidotą pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėją Lauryną Ivinskį. Heraldinėje kairėje pavaizduotas ilgametis keramikos tradicijas simbolizuojantis raudonas ąsotis (Žr. 1 pav.).

1 pav. Kuršėnų miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 249)

Linkuvos miestui herbas sukurtas ir patvirtintas 1995 m. kovo 17 d. Šio miesto herbo sukūrimo procesas užtruko ilgiau nei metus, nes kūrimo procesas buvo pradėtas dar 1994 m. Dailininkas J. Galkus, iškart pateikė herbo eskizus. Eskizuose vyravo geltona spalva ir upės linkis. Ši figūra pasirinkta atsižvelgiant į egzistuojantį liaudies pasakojimą, kuriame miesto pavadinimo atsiradimas siejamas būtent su upės linkiu. Šią legendą Lietuvos heraldikos komisijos posėdžių metu buvo minėjęs ir J. Galkus. Taip pat dailininkas atkreipė dėmesį, kad Linkuvoje yra Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, kuri statyta 1661 m. ir pabandė ją įkomponuoti herbe. Ši mintis patiko kitiems Lietuvos heraldikos komisijoms nariams. Tačiau diskusijas kėlė siūlymas miesto herbe vaizduoti lapus. 1994 m. gegužės 26 dieną vykusiame Lietuvos heraldikos komisijos posėdyje buvo paskelbtas balsavimas, ar reikia vaizduoti lapus miesto herbe. Komisijos posėdžio protokole fiksuojama, kad keturi komisijos nariai pasisakė už būtinybę vaizduoti lapus Linkuvos miesto herbe, du balsavime dalyvavę asmenys pasisakė prieš, o vienas narys susilaikė . Įdomi detalė, kad šioje diskusijoje buvo atkreiptas dėmesys ir į miesto gyventojus. Linkuvos miesto atstovai teigė norintys, kad herbe būtų apylinkėse auginamų linų lapai, tačiau komisija pasiliko prie nuomonės, kad reikia vaizduoti ne linų, o dobilo lapus. Taigi galutinai buvo nuspręsta, kad Linkuvos miesto herbe mėlyname dangaus fone bus vaizduojama balta su auksiniais bokštų stogais Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia, mėlynas upės linkis auksinėje pievoje ir trys žalios spalvos dobilo lapai (Žr. 2 pav.).

2 Pav. Linkuvos miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 264)

Naująjai Akmenei sukurtas miesto herbas buvo patvirtintas 1998 m. balandžio 17 d. Tiesa, svarstyti šio miesto herbo klausimą buvo pradėta 1997 m. Būtina paminėti, kad 1969 – 1970 m. pirmą kartą buvo siekta sukurti šiam miestui herbą, tačiau netrukus buvo uždrausta naudoti herbus. Tuomet siūlyti simboliai buvo visiškai kitokie, nei 1998 m. patvirtintame miesto herbe, tai trys mūrininkų mentelės ir penkialapė žvaigždė viršuje. Taigi antrą kartą kuriant Naujosios Akmenės herbą buvo siekta rasti simbolius, kurie atspindėtų miesto atsiradimą. Dailininko Arvydo Každailio nuomone, jaunam miestui buvo būtinas modernus herbas. Naujojoje Akmenėje buvo labai stipri cemento pramonės gamykla, todėl pasirinkta vaizduoti ugnį, kaip šios pramonės atspindį. Vėlesniuose posėdžiuose buvo išsakyta idėja, kad miesto herbe galėtų egzistuoti kirtiklis, būtent šiuo įrankiu yra išgaunamos naudingosios iškasenos reikalingos šio tuo metu jauno miesto pramonei augti ir vystytis. Taigi, be ilgų diskusijų buvo nutarta, kad šie du simboliai puikiai atspindėtų miestą. Galutiniame variante Naujosios Akmenės miesto herbe vaizduojama: sidabrinėje skydo galvoje įdėti du raudoni kirtikliai, o pagrindiniame juodame lauke vaizduojama raudonas auksu liepsnojantis ugnies ratas (Žr. 3 pav.).

3 Pav. Naujosios Akmenės miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 288)

Pakruojo miestui sukurtas herbas buvo patvirtintas 1993 m. lapkričio 29 d., nors diskusijos prasidėjo 1991 m. Pakruojis miesto teises gavo 1950 m. ir tapo rajono centru. Tuometinis herbo skydas buvo perskeltas į du laukus, tai raudoną ir mėlyną ir vaizduotos dvi sidabrinės varpos. Šiuo atveju sidabrinės varpos atspindėjo viso Pakruojo rajono gausų derlių. Tačiau šis herbas neatspindėjo pačio Pakruojo miesto, taigi buvo nutarta miestui sukurti naują herbą, pasirenkant simbolius, kurie labiausiai tiktų miestui. Pirmojo posėdžio metu buvo sprendžiama, kokie simboliai geriausiai atspindėtų Pakruojo miestą. Nutarta, kad vėjo malūnas, nes šis kraštas yra gausiai jų apstatytas ir Pakruojo dvaro penkiaarkinis tiltas, kuris Lietuvoje yra toks vienintelis. Lietuvos heraldikos komisijos nariai iš pradžių nesutarė ar abu simboliai turi būti vaizduojami miesto herbe, ar tik vienas iš šių dviejų simbolių. Buvo pateikta net siūlymų, kad miesto atstovai apgalvotų simboliką ir pateiktų kitus variantus . Šios diskusijos dėl herbo simbolių tęsėsi ne vieną posėdį, nes pradžioje nepavyko pavaizduoti šių dviejų simbolių herbe. Buvo labai svarbu sugalvoti, kaip suheraldinti tiltą. Tačiau pasikeitus dailininkams ir darbus perėmus J.Galkui Pakruojo miesto herbo projekto darbai ėmė sparčiai judėti į priekį. Dailininkui pavyko suderinti abu simbolius, kurie išskiria Pakruojį iš kitų miestų. Kita vertus reikia paminėti, kad net pasikeitus dailininkui Lietuvos heraldikos komisijos nariai išreikšdavo abejones dėl dviejų simbolių vaizdavimo Pakruojo miesto herbe. Bet užsakovo pozicija, šiuo klausimu buvo aiški, kad abu simboliai privalo būti vaizduojami miesto herbe . Taigi iki šių dienų Pakruojo gyventojai ir miesto svečiai gali pasigrožėti herbu, kuriame vaizduojamas vėjo malūnas ir vienintelis Lietuvoje arkinis tiltas (Žr. 4 pav).

4 Pav. Pakruojo miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 309)

Radviliškio miesto herbas patvirtintas 1992 m. birželio 17 d. Tiesa, miesto herbo kūrimo procesas prasidėjo dar 1989 m. Herbo eskizus kūrė Šiaulių dailininkė G. Šimoliūnienė, vėliau darbus tęsė Laima Ramonienė. Pradžioje norėta miesto herbą sieti su Radvilų gimine, nors Radviliškio miestas nepriklausė Radviloms. Taip pat išsakyta idėja, kad derėtų vaizduoti kovas su bermontininkais, nes Radviliškyje vyko rimtas susirėmimas. Tačiau idėjos sieti herbą su Radvilomis buvo atsisakyta, likta prie kovos su bermontininkais įamžinimo. Atsižvelgta, kad Radviliškyje yra stambus geležinkelio mazgas ir neatmesta galimybė pavaizduoti būtent geležinkelio mazgą miesto herbe. Siūlomuose eskizuose buvo vaizduojami simboliai ratas, ranka su kalaviju. Tačiau tai kėlė tik naujas diskusijas ir vieningos nuomonės prieiti nepavyko. Dailininkė L. Ramonienė siūlė idėją vaizduoti savanorio kapą – piramidę, įamžinti kovai su bermontininkais. Tačiau E.Rimša pabrėžė, kad kapas negali pretenduoti į heraldikos simboliką. Taip pat dailininkė pateikė herbo eskizą su žirgu iš kurio burnos eina garai, ši idėja patiko daugumai Lietuvos heraldikos komisijos narių. Žirgas stojantis piestu ir skleidžiantis šviesą šiuo atveju simbolizuoja transporto priemonę – geležinkelį ir jo įtaką miesto augimui. Taigi miesto herbe vaizuojamas juodame fone, sidabrinis žirgas stojantis piestu ir skleidžiantis šviesą (Žr. 5 pav.)

5 Pav. Radviliškio miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 339)

Tytuvėnų miestui herbas sukurtas 2002m. rugpjūčio 19d.,o svarstymai, kad miestui būtina turėti savo herbą prasidėjo 1990 m. Dar 1990 m. buvo sutikta su idėja, kad Tytuvėnų miestui yra svarbus XVII a. pradžioje statytas vienuolyno ansamblis, kuriam taip pat priklauso Švč. Mergelės Marijos bažnyčia ir derėtų miesto herbe vaizduoti būtent architektūrinius simbolius. Įdomu tai , kad ilgų diskusijų šio miesto herbo klausimas nesusilaukė . Posėdžiai vyko 1990 m. ir 1991 m., vėliau šio miesto herbo klausimas buvo svarstomas tik praėjus nemažam laiko tarpui – 2002 m. Tais pačiais metais Tytuvėnų miesto herbas buvo patvirtintas Lietuvos heraldikos komisijos posėdžių metu ir Lietuvos Respublikos Prezidento. Herbe vaizduojamas raudoname fone, sidabrinės spalvos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios kiemo arkados fragmentas su bernardinų ženklu ir už jo kylančios barokinės bažnyčios bokštai. Tytuvėnų miesto herbo dailininkas yra A. Každailis. Taigi Tytuvėnų miesto herbas įamžina nuostabaus grožio XVII a. pradžios architektūros statinius, kurie iki šiol yra turistų traukos objektas (Žr. 6 pav.).

6 Pav. Tytuvėnų miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 339)

Užvenčio miesto herbas patvirtintas 2000 m. kovo 23 d. Herbo dailininkas A. Každailis. Užvenčio miestas yra žinomas savo literatūrinėm tradicijom. Čia gimė Povilas Višinskis, taip pat gyveno ir kūrė garsios rašytojos Žemaitė ir Šatrijos Ragana. Tad herbo dailininkas siūlė eskizus, kuriuose vaizduojamos knygos. Tačiau buvo išsakyta mintis, kad galbūt derėtų vaizduoti pegasą. Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas E. Rimša šią idėja palaikė. Užvenčio miesto atstovai išreiškė norą, kad matytųsi Ventos upė. Atsižvelgiant į minėtus siūlymus, buvo nuspręsta, kad reikia vaizduoti pegasą, o už jo būtent Ventos upę. Tačiau posėdžių metu analizuojant siūlomus eskizus nutarta, kad geriausias variantas bus tada, kuomet pegasas bus pavaizduotas virš upės . Daugiausiai problemų ir diskusijų sukėlė pegaso sparnų parodymas herbe, bet dailininkui pavyko šią problemą išspręsti. Įdomu, tai, kad Pegasas miestų heraldikoje yra naudojamas itin retai. Taigi, šiandien Užvenčio herbe vaizduojamas auksinis Pegasas ir Ventos upė raudoname fone (Žr. 7 pav.).

7 Pav. Užvenčio miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 452)

Ventos miesto herbas patvirtintas 1999 m. rugpjučio 9 d. Herbo autorius dailininkas Raimondas Miknevičius. Dailininkas pasiūlė miesto herbe vaizduoti kregždę, šis simbolis buvo priimtinas ir patiems miesto gyventojams. Taip pat miesto atstovai išreiškė norą, kad herbe būtų „V“ raidė. Prieš karą Ventoje buvo pastatyta kalkinė. Prieškarinėje Lietuvoje buvo tik dvi kalkinės , tai Naujojoje Akmenėje ir Ventoje, todėl nuspręsta pavaizduoti simbolius susijusius ir su kalkine. Šie simboliai buvo liepsnelės, pasirinkta vaizduoti tris liepsneles, nes per miestą teka būtent trys upės . Taigi, herbe vaizduojamas mėlyname fone trys auksinės ugnelės, jos išdėliotos tarp susiaurintos ir šiek tiek į gaubtos, apverstos gegnės, kuri primena „V“ raidę (Žr. 8 pav.).

8 Pav. Ventos miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 474)

Žagarės miestui herbas buvo patvirtintas 1998 m. balandžio 28 d. Žinoma, kad Lietuvos heraldikos komisijos posėdžiai dėl Žagarės miesto herbo prasidėjo 1997 m. Pirmųjų posėdžių metu buvo iškelta idėja dėl skydo dalinimo į dvi dalis, nes pats Žagarės miestas susidarė iš dviejų dalių, o tai unikalus atvejis Lietuvoje. Taip pat siūlyta pasirinkti vyšnios simbolį, nes miestas tuo garsėjo ir iki pat šių dienų Žagarėje kasmet vyksta Vyšnių festivalis. Dar viena idėja buvo vaizduoti raktus, siejant juos su Raktuvės piliakalniu, esančiu šalia Žagarės. Kita idėja buvo herbe vaizduoti žagrę, E. Rimša pabrėžė, kad Lietuvoje yra nemažai miestų herbų su raktais. Diskusijos dėl herbo simbolikos buvo pakankamai argumentuotos. Atsirado svarstymų, kad herbo širdyje derėtų pavaizduoti „Ž“ raidę. Tačiau miesto gyventojai kategoriškai atmetė galimybę jų miesto herbe vaizduoti vyšnias ir žagrę. Buvo nuspręsta, kad Žagarės miestui herbą pieš dailininkas J. Galkus . Taigi, Žagarės miesto herbe yra vaizuojami raudoname fone du sujungti sidabriniai raktai, simbolizuojantys dvi Žagares (Žr. 9 pav.).

9 Pav. Žagarės miesto herbas (iliustracija iš E. Rimša Lietuvos heraldika, p. 504)

Apibendrinant derėtų išskirti, kad aptartuose herbuose dominuoja raudona ir mėlyna spalvos. Šių miestų herbuose naudojami abu heraldikoje žinomi metalai – auksas (geltona spalva) ir sidabras (šviesiai pilka spalva). Iš visų devynių miestų herbų tik Kuršėnų herbe skydas padalintas į dvi dalis, kituose skydai yra vienalaukiai. Herbuose vaizduojamos gyvūnų figūros, architektūros pastatai, miestuose gilias tradicijas turinčių amatų simboliai bei figūros, atspindinčios žymų gyventoją, miestų gamtą, geografinę padėtį. XXI – ajame amžiuje heraldika yra vis dar labai svarbi ir plačiai naudojama kaip reprezentacinė priemonė. Miesto herbas skiria vieną miestą nuo kito. Siekiant populiarinti miestų simboliką yra gaminami suvenyrai su herbais. Šiuos suvenyrus dažniausiai galima rasti miesto pašte. Šiaulių regiono miestų įvažiavimus puošia miestų herbai, taip pat herbus galima išvysti ir ant miestų savivaldybių pastatų. Valstybinių ir miesto švenčių, organizuojamų eisenų metu itin svarbus akcentas yra miesto herbinė vėliava, kuri niekuomet nėra užmirštama. Svarbūs yra herbiniai antspaudai, kuriais yra tvirtinami dokumentai. Taip pat vertėtų paminėti, kad kiekvieno miesto herbą, galima pamatyti miesto internetinėje svetainėje. Taigi, negalime abejoti, kad herbai miestams yra labai svarbūs, ne išimtis ir Šiaulių regionas.