Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje pristatyta unikali devintoji Šiaurės Lietuvos žymiausių asmenybių portretų paroda, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Portretus sukūrė Lietuvos dailininkų sąjungos nariai Bonaventūras Šaltis, Ričardas Garbačiauskas, Kornelijus Užuotas, Voldemaras Barakauskas ir Egidijus Darulis. Kolekcijoje įamžinti iš mūsų krašto kilę arba čia dirbę ir kūrę asmenys, savo darbais padarę įtaką Lietuvos kultūrai, mokslui, menui, literatūrai, praturtinę mūsų kraštą ir Lietuvą originaliomis idėjomis, pasiekimais ir kūrybiniu palikimu. Parodoje iš viso eksponuojami 27 portretai iš būsimos 75 portretų kolekcijos. Vienas pagrindinių šios parodos tikslų yra visuomenės, ypač jaunimo, švietimas. Daug jaunų žmonių nepakankamai turi žinių apie tautos ir krašto istoriją, kultūros paveldą, todėl prie kiekvieno portreto yra pridėtas nutapytos asmenybės aprašas.

„Galvosime apie nuolatinės ekspozicijos kūrimą“
Šiaulių universiteto prof. dr. Vaclovas Tričys teigė, kad ši kolekcija pradėta kurti dar 2012 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos valdyba pagalvojo, jog reikia padaryti tokį dalyką, kuris turėtų išliekamąją vertę.

„Tai nėra tik mano vieno idėja. Paprasčiausiai norėjome tikslingiau panaudoti lėšas, kurias surenka visuomeninė organizacija. Jaunimas tikrai nėra girdėjęs apie daugelį žmonių, kurie čia yra. Todėl nusprendėme, kad surinktus pinigus reikia panaudoti Šiaurės Lietuvos asmenybių portretų kolekcijai. Tai jau yra devintoji mūsų paroda. Pirmąją parodą pradėjau nuo 19 paveikslų. Norėjome užfiksuoti žymius žmones, kurie iš čia yra kilę arba čia dirbo didesnę laiko dalį ir paliko nemažą indėlį“, – papasakojo prof. dr. V. Tričys.

Šiaulių apskrityje iš tiesų yra nemažai garsių žmonių. Prof. dr. V. Tričys apie keletą jų papasakojo išsamiau. Pavyzdžiui, Karlis Zalė yra latvis, gimęs Mažeikiuose, tapo žymiu skulptoriumi. Teodoras Grothuss – fizikinės chemijos pradininkas – gyveno Pakruojo rajone, pirmasis aprašė vandens skilimą į teigiamus ir neigiamus jonus. Ištyrė Biržų rajono upelių mineralinę sudėtį, nustatė, jog galima šiuo vandeniu gydyti žmones.

Petras Motiekaitis – 16 pasaulio rekordų autorius. Marcė Katiliūtė – unikali dailininkė – 25 m. pasitraukė iš gyvenimo. O po savaitės iš Paryžiaus atkeliavo aukso medalis už jos kolekciją. Povilas Matulionis – miškų mokslo pradininkas Lietuvoje.

„Mūsų kraštas turi daug žymių ir garsių žmonių, kurie yra užmiršti, todėl norisi juos prikelti, paskleisti informaciją apie juos. Norėjosi, jog sąraše būtų ne tik rašytojai, bet ir inžinieriai, dizaineriai, dailininkai, visuomeniniai veikėjai. Galvosime apie nuolatinės ekspozicijos kūrimą. Norisi tokios vietos, jog jaunimas turėtų galimybę paskaityti aprašus, susipažinti su iškiliomis asmenybėmis“, – sakė prof. dr. V. Tričys.

Planuojama įamžinti dar 46 asmenybes
Dailės darbuose įamžinti Lietuvai nusipelnę asmenys, tarp kurių – Motiejus Valančius, Antanas Strazdas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Laurynas Ivinskis, Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Simonas Daukantas, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Aleksandras Griškevičius, Dionizas Poška, Juozas Tumas-Vaižgantas, Žemaitė, Jonas Šliūpas, Stanislava ir Kazimieras Venclauskiai, Peliksas Bugailiškis, Kazimieras Ulianskis, Petras Motiekaitis, Balys Buračas, Marcė Katiliūtė, Teodoras Grothuss, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Petras Vileišis,  Julius Janonis, Povilas Plechavičius, Jurgis Ambraziejus Pabrėža, Povilas Matulionis, Povilas Višinskis, Vladas Gerardas Putvinskis. Vis dar tapomi yra Juozas Miltinis ir Sofija Riomerienė.

Drobėse planuojama įamžinti ir šiuos mūsų kraštui nusipelniusius žmones – Augustiną Gricių, Juozą Grušą, Albiną Vaitkų (Marių Katiliškį), Juozą Šnapštį-Margalį, Viktorą ir Mykolą Biržiškus, Antaną Vienažindį, Julius Juzeliūną, Antaną Juozapavičių, Zinaidą Nagytę-Katiliškienę (Liūnę Sutemą), Lauryną Stuoką-Gucevičių, Joną Avyžių, Julijoną Šalkauskį, Gediminą Jakubonį, Juozą Zikarą, Juozą Keliuotį, Konradą Kavecką, Borisą Dauguvietį, Vincą Čepinskį, Vytautą Klovą, Vytautą Mačernį, Joną Švažą, Bronių Pundzių, Simoną Stanevičių, Jurgį Pliaterį, Motiejų Kazimierą Sarbievijų, Juozapą Miliauską-Miglovarą, Stanislovą Beinartą, Kazimierą Alekną, Joną Vileišį, Karlį Zalę, Antaną Baranauską, Vincentą Šliogerį, Stasį Raštikį, Juozą Žemaitį, Antaną Tyzenhauzą, Juozą Vaičkų, Mykolą Oginskį, Fulgentą Rimgailą, Juozą Matulį, Kazimietą Vijūką-Kajalavičių, Zigmą Gėlę-Gaidamavičių, Gerardą Bagdonavičių, Barborą Žagarietę, Mikalojų Kuprevičių, Joną Murką. Susirinkę žiūrovai turėjo galimybę pasiūlyti ir tuos, kurie nebuvo sąraše.

Portreto žanras – iššūkis dailininkams
Parodos pristatyme dalyvavo trys autoriai – V. Barakauskas, R. Garbačiauskas ir  K. Užuotas. V. Barakauskas kartu atvyko ir su savo mokiniais, kurie turėjo galimybę iš arčiau apžiūrėti mokytojo tapytus portretus ir juos drauge panagrinėti.  

„Tikriausiai mokiniams, studentams, publikai yra labai svarbi biografija, bet svarbu pažiūrėti, kaip kiekvienas autorius pateikia plastinį vaizdą. Vienas naudoja kietesnį potėpį, kitas – minkštesnį, per rūką. Pavyzdžiui, B. Šalčio pagrindinis žanras ir yra portretai. Kitų  – laisvesnė kūryba, todėl jiems tai buvo iššūkis“, – kalbėjo V. Barakauskas.  

R. Garbačiauskas teigė, jog portreto žanras yra labai atsakingas, apie kiekvieną tapomą asmenybę reikia surinkti visą informaciją. Pačiam dailininkui nėra lengva kurti portretus, nes tai  ne pagrindinis žanras, kurį jis naudoja, tačiau jam yra malonu pamatyti galutinį rezultatą, žinant, jog portreto žanras vis dar nemiršta, nors ir veikia jį skaitmeninės medijos.  

„Laikmečio pokyčiai yra, bet stengiamės dirbti vis dar tradiciškai. Dailininkai dar neįvertino portretų tapybos. Tai  dviguba nauda. Ne tik bus nutapytas garsus žmogus, bet ir dailininko pavardė bus užrašyta. Taip bus garsinamos dvi asmenybės“, – teigė R. Garbačiauskas.

Dailininkas R. Garbačiauskas nutapė B. Buračo portretą, kuriame, anot prof. dr. V. Tričio, yra neproporcingai pavaizduotos didelės akys. Prof. dr. V. Tričys paaiškino, kad tai simbolizuoja B. Buračo begalinį visko matymą. Jis mėgdavo fotografuoti, o šiandien jo nuotraukos yra neįkainojamos.

K. Užuotas džiaugėsi, jog prof. dr. V. Tričys jį privertė domėtis istorija, praturtino jo pasaulėžiūrą. Pavyzdžiui, kurdamas Šatrijos Raganos portretą „Aušros“ muziejaus archyvuose jis praleido visą mėnesį. Perskaitė visus Šatrijos Raganos rašytus meilės laiškus. Pats K. Užuotas pasakojo, kad jei ne ši paroda, niekada ir nebūtų perskaitęs šių laiškų.

„Prof. dr. V. Tričys mane suintrigavo, pradėjau labiau domėtis istorija, važinėti po Lietuvą, ieškodamas informacijos apie asmenybes. Viskas prasidėjo nuo P. Bugailiškio. Mano kabinetas buvo jo darbo kabinetas. Pro langą matydavosi dar jo trys sodintos obelys. Mane taip suintrigavo, jog pasiūlė nutapyti P. Bugailiškio portretą. Taip ir pavaizdavau jį sėdintį prie lango. Apie S. Daukantą sužinojau, jog jis gyveno Papilėje, pėstute atėjo į Vilnių. Todėl portrete ir pavaizdavau jį einantį.  Apie savo kūrybą nenoriu kalbėti, ją turi arba žiūrovas pristatyti, arba pats darbas turi apie save kalbėti“, – papasakojo K. Užuotas.

Dailininkas R. Garbačiauskas: „Portreto žanras yra labai atsakingas, apie kiekvieną tapomą asmenybę reikia surinkti visą informaciją.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

V. Barakauskas: „Dailininkų, kurių tapyba laisvesnė, portreto žanras – iššūkis.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.

K. Užuotas: „Apie savo kūrybą nenoriu kalbėti, ją turi arba žiūrovas pristatyti, arba pats darbas turi apie save kalbėti.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.