Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda, skirta pristatyti Biblijos leidimus, išleistus įvairiomis kalbomis XVIII–XXI a. Išsamiau apie Biblijų kolekciją papasakojo parodos autorius, bibliofilas, krikščionybės istorikas, Lietuvos Biblijos draugijos valdybos narys Albertas Latužis.

Parodoje Romualdos Adomaitytės-Chabarinos eiles skaitė Nijolė Latužienė. Taip pat parodoje dalyvavo Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Valdas Vaitkevičius, kuris susirinkusiems papasakojo, kaip atrado Dievą savo gyvenime.

Biblija – paklausiausia ir dažniausiai spausdinama knyga
Biblija buvo parašyta maždaug per 1 500 metų: nuo 1450 m. pr. Kr. (Mozės laikai) iki maždaug 100 m. po Kr. (po Kristaus mirties ir prisikėlimo). Biblija iki šiol tebėra paklausiausia ir dažniausiai spausdinama knyga. Ją sudaro 66 knygos. Biblija padalyta į dvi dalis – Senąjį Testamentą ir Naująjį Testamentą. Senąjį Testamentą sudaro 39 knygos, parašytos hebrajų kalba, kelios dalys – aramėjų kalba. Senąjį Testamentą krikščionys perėmė iš žydų tautos. Naujasis Testamentas parašytas senąja graikų kalba, jį sudaro 27 knygos. XVI a. krikščionių bažnyčia priėmė sprendimą Naująjį Testamentą pripažinti Biblijos dalimi.

Bibliją užrašė 40 Šventosios Dvasios įkvėptų autorių. Tai buvo įvairūs žmonės: piemenys, ūkininkai, palapinių gamintojai, gydytojai, žvejai, kunigai, filosofai ir karaliai. Knygos parašytos įvairiausiomis kultūrinėmis ir istorinėmis aplinkybėmis, gana nevienodu stiliumi ir skirtingomis kalbomis. Pačios seniausios išlikusios Biblijos parašytos hebrajų, aramėjų, graikų, lotynų, armėnų, koptų (senoji egiptiečių), gruzinų kalbomis. Vertimai į kitas kalbas atsirado po Reformacijos. Dabar Biblija išversta į daugybę kalbų ir tarmių.

A. Latužis papasakojo, kad būtų sunku pasakyti tikslų skaičių, jis nuolat keičiasi. Šiuo metu Biblija yra išversta į daugiau kaip 2 tūkst. kalbų.

Parodoje susirinkusiems žiūrovams buvo skaitomos Biblijos eilutės lietuvių, lenkų, latgalių, rusų, vokiečių, latvių ir anglų kalbomis.  

1579 m. buvo išleistos kunigo Baltramiejaus Vilento parengtos keturios evangelijos. 1590 m. kunigas Jonas Bretkūnas išvertė visą Bibliją iš vokiečių kalbos, tačiau ji nebuvo išspausdinta. Rankraštis išliko, yra saugomas Vokietijoje. 1599 m. pasirodė kunigo  Mikalojaus Daukšos Evangelijų ištraukos ir Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“.

Visas Naujasis Testamentas pirmą kartą išleistas 1701 m. Karaliaučiuje. Ten pat 1735 m. pirmą kartą išleista ir visa lietuviška Biblija. Vertimą parengė Prūsų Lietuvos kunigų ir vertėjų grupė, vadovaujama kunigo Jono Jokūbo Kvanto ir kunigo Jono Berento. Šį vertimą vėliau tobulino kunigas Adomas Šimelpinigis, Liudvikas Rėza ir kunigas Frydrichas Kuršaitis. 1816 m. pasirodė pirmasis Naujojo Testamento vertimas, parengtas žemaičių vyskupo Juozapo Giedraičio.

Parodos autorius A. Latužis plačiau papasakojo apie Lietuvos Biblijos draugiją (LBD), kuriai pats atstovauja.  

„Lietuvos Biblijos draugija – ekumeninė visuomeninė organizacija, įregistruota LR teisingumo ministerijos. 1992 m. draugiją įkūrė aštuonios krikščionių bažnyčios. Draugija rūpinasi Šventojo Rašto bei kitos literatūros vertimais, redagavimu, leidyba ir platinimu. Pasaulyje yra daugiau nei pusantro šimto Biblijos draugijų, nuo 1946 m. jų veiklą koordinuoja Jungtinės Biblijos draugijos“, – papasakojo A. Latužis.

„Biblija mano gyvenime atsirado labai natūraliai“
Parodos autorius A. Latužis papasakojo, kad ši paroda organizuota todėl, jog norėta parodyti Biblijos knygų įvairovę, kad tai yra sena, bet vis dar reikalinga knyga XXI amžiuje.

„Norisi sudominti žmones ir pasakyti, kad tokia knyga yra skaitoma. Pats Biblijos verslas nėra pelningas, viskas skiriama aukoms. Šioje parodoje neatsispindi, kokie yra vaikiški, elektroniniai  Biblijos variantai. Neužtenka priimti vien tik krikštą, kad save laikytum tikru krikščionimi. Reikia turėti ir žinoti visą informaciją apie krikščioniškąjį tikėjimą. Ir ne vieną žmogų yra išgelbėjęs susitikimas su Biblija“, – teigė A. Latužis.

Pats parodos autorius papasakojo, kaip jo gyvenime atsirado Biblija. Jis teigė, kad nuo mažumės domėjosi šia knyga. Augo Klaipėdos krašte, kur vietiniai gyventojai buvo ne katalikai. Jo namuose, sekmadieniais, buvo skaitomi pamokslai, giesmės, apie darbus tą dieną niekas nekalbėdavo.

„Mane stebino senų žmonių išmintis. Biblija padeda mąstyti apie gyvenimą, buvo labai įdomu pasiklausyti, ką tie žmonės šneka. Vėliau man iškildavo klausimų, ar iš tikrųjų Dievas yra. Tada prasidėjo įvairūs ieškojimai. Teko susipažinti su žmonėmis, kurie taip pat stengėsi atrasti save. O Biblija mano gyvenime atsirado labai natūraliai. Tik tada buvo labai sunku ją rasti ir gauti paskaityti. Kartais nereikia net skaityti, tam tikrose situacijoje ją prisimenu. Biblija yra gyvenimo žodis, kuris atskleidžia santykį su manimi, su žmonėmis, visuomene ir su pačiu Dievu“, – papasakojo A. Latužis.

Parodos autorius teigė, kad daugelis žmonių atsisako skaityti Bibliją, kurią tapatina su kunigų knyga. Nors žmonės save ir laiko religingais, tačiau nėra aišku, kaip tas tikėjimas pasireiškia.

Parodoje dalyvavo ir Šiaulių Laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius V. Vaitkevičius, kuris  papasakojo, kaip prasidėjo jo tikėjimo kelias, kaip Biblija pakeitė jo gyvenimą.

„Mano gyvenime viskas buvo gerai, tik jutau, kad kažko trūksta. Gyvenau pas močiutę kaime, man patiko klausytis senų žmonių, nes iš jų lūpų skrisdavo išmintis. Iš pradžių mano rankose atsidūrė Naujasis testamentas. Pirmajame skyriuje tebuvo tik vardai, tik skyriaus pabaigoje užsiminta apie Jėzaus gimimą. Tačiau vėliau supratau, kad tai ir yra, ko man trūko. Taip ir prasidėjo mano dvasinis gyvenimas. Kiekvienas žmogus – Dievo atvaizdas. Tai supratau išsamiai studijuodamas ir  skaitydamas Bibliją. Dievo žodis yra šviesa ir žibintas mūsų gyvenimo keliui“, – teigė pastorius V. Vaitkevičius.