Teisininko, kultūrologo, kraštotyrininko, fotografo, keliautojo, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo tarybos pirmininko Jono Nekrašiaus nuomone, Šiauliai nėra provincialus miestas.

„Mes galime atsirinkti kryptis, kurios pristatytų mūsų miestą kaip turintį savitumą, tradicijas, įdomias asmenybes. Turime Gerardą Bagdonavičių, Viktorą Davidą Brennerį, Olegą Truchaną. Jeigu ta kryptimi nuosekliai, ne tik jubiliejinėmis progomis veiklą vystytume, atsikratytume provincijos įvaizdžio. Turime ką parodyti, tik reikia mokėti tai daryti profesionaliai. Tai turėtų būti Savivaldybės  programa – savita ir rimta. Kultūros strateginė koncepcija būtų išgryninta, nurodyti prioritetai. Miestas privalo  garsiai kalbėti apie  kraštiečius, kurie įdomūs ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui“, – įsitikinęs J. Nekrašius.

G. Bagdonavičiaus palikimo įprasminimas
J. Nekrašius šiuo metu yra G. Bagdonavičiaus ekslibrisų fondo tarybos pirmininkas. „Mūsų veiklos kryptis yra populiarinti ekslibrisą, kad jis pristatytų mūsų miestą kaip turintį savitumą: rūpintis dailininko G. Bagdonavičiaus kūrybos populiarinimu, kaupti jo kūrybinį palikimą bei kitų lietuvių ir užsienio dailininkų ekslibrisus, rengti susitikimus su dailininkais, ekslibrisų kūrėjais ir kolekcininkais, organizuoti parodas, konkursus, konferencijas, seminarus, forumus. Skiriu tam nemažai laisvalaikio, jungiamos bendraminčių pajėgos. Bazinis centras yra Šiaulių apskrities  P. Višinskio viešoji biblioteka, joje nuo sausio įkurtas Knygos grafikos centras, kurio veiklą koordinuoja Asta Kaktytė“, – pasakojo J. Nekrašius.   

Fondo veiklų koordinatorė A. Kaktytė paaiškino,  kad fondo taryboje yra 12 asmenų –menotyrininkai, dailininkai, grafikai. Atsakingiausias darbas – kaupti knygos ženklus, juos aprašyti, suskaitmeninti, identifikuoti, kokiam asmeniui knygos ženklas skirtas. Šioje srityje labai daug dirba dailininkai prof. Vaidotas Janulis, Vaida Kovieraitė-Trumpė, Lolita Putramentienė-Braza. Ekslibrisų kolekcijos sutvarkomos taip, kad palikimas būtų prieinamas visuomenei,  galima būtų rengti parodas, naudotis LIBIS erdvėje, leidžiami katalogai.

„G. Bagdonavičiaus palikimas milžiniškas, labai įvairus – akvarelė, scenografija. Vis dėlto labiausiai žinomas kaip ekslibrisų klasikas. Aišku, gilindamiesi atrastume, kad jį ekslibrisais „užkrėtė“ Šiaulių litvakas Viktoras Cimkauskas, teisininkas, bibliofilas, kuris biblioteką ir pomėgius paveldėjo iš savo tėvo. Svarbu, kad tuos 60 metų, gyventus Šiauliuose, G. Bagdonavičius jais domėjosi ir tapo žinomas labiausiai kaip ekslibrisų kūrėjas klasikas. Galime didžiuotis, kad menininkas 1929 buvo apdovanotas vienu iš svarbiausių prizų Los Andžele. Mes turime tradicijas, – kalbėjo J. Nekrašius, – joms išsaugoti reikėjo solidaus leidinio. Tad pernai išleidome ir Šiaulių knygų mugėje pristatėme  albumą „Gerardas Bagdonavičius ir Šiaulių krašto knygos ženklai“. Aš manau, kad tai vienas iš svariausių leidinių apie G. Bagdonavičiaus kūrybą. Be to, knyga išėjo su priedu – dokumentiniu filmu „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“. Dirbo nemaža kūrybinė grupė: redakcinės kolegijos pirmininkas prof. dr. Bronius Maskuliūnas, leidinio sudarytojai ir filmo idėjos autoriai J. Nekrašius ir A. Kaktytė, dailininkės V. Kovieraitė-Trumpė, L. Putramentienė-Braza, Rasa Prišmontienė, filmo kūrėjai Diana Stungurienė ir Gintautas Stungurys.

Knygoje pateikti straipsniai apie ekslibriso istoriją, jo raidą Šiaulių krašte, publikuojama medžiaga apie lietuviškus knygos ženklus, ekslibriso paplitimą Šiaulių krašte, Lietuvoje ir užsienyje, taip pat pateikti atsiminimai apie dailininką, pedagogą, ekslibriso mokyklos tradicijų pradininką Lietuvoje G. Bagdonavičių bei jo sukurti ekslibrisai.  

Dokumentiniame filme prisiminimais dalijasi G. Bagdonavičiaus artimieji – giminaitė architektė J. Naujalienė ir posūnis Antanas Petrauskas, dailininko mokiniai, dailininkai ir menotyrininkai. Pokalbiai su jais buvo filmuojami įvairiose Lietuvos vietose. Atsivėrė menininko ir pedagogo asmenybė, ne vieną stumtelėjusi į kūrybą. Filmo kūrimo patirtimi pasidalino A. Kaktytė: „Daug dar yra žmonių, artimai pažinojusių G. Bagdonavičių, beveik visi jie garbaus amžiaus. Telefonu neatsiveria. Gražioji tiesa išlenda besikalbant, kai aplankai. Taip netyčiomis vienas prasitarė apie giminaitę, atrastas posūnis. Po leidinio pristatymo atsirado daugiau žmonių, kurie galėjo dalytis prisiminimais. Darbas vyksta toliau, medžiagą kaupiame. Leidinys neparduodamas, tik mainomas, pavyzdžiui, į ekslibrisus ar prisiminimus.“

„Leidinys vertingas ne tik dėl unikalaus turinio, jis puikiai reprezentuoja Šiaulių miesto kultūros lygį, nes yra labai aukštos kokybės, – teigė J. Nekrašius. – Labai tinkamas G. Bagdonavičiaus  veiklos įprasminimas. Jo atminimui mieste vertėtų dar daugiau dėmesio skirti. Žinoma, gerų poslinkių yra: nors vėlokai, bet pradėta restauruoti jo namą, „išdygo“ M. Gaubo sukurtas „Penzeliukas“ linksmai atminčiai. Tačiau galėtų mieste atsirasti G. Bagdonavičiaus vardo galerija, kas dvejus metus vykti konferencijos apie G. Bagdonavičiaus kūrybą ir Šiaulių krašto kūrėjus.“  

Tarptautinis ekslibriso konkursas Lietuvos šimtmečiui
„Mūsų veikla peržengė Lietuvos ribas, orientuojamės į platesnį kontekstą,  praėjusių metų birželį paskelbėme tarptautinį ekslibriso konkursą „Ex libris. Atkurtai Lietuvai – 100“. Konkurso globėja Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, organizatorė – P. Višinskio viešoji biblioteka. Konkurso tikslas – įprasminti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, pagerbti su tuo susijusias iškilias asmenybes. Jau atsiųsta beveik 300 darbų. Lietuva jau žinoma visame pasaulyje, ekslibrisus mūsų žymioms asmenybėms pristatė menininkai daugiau negu iš 30 šalių. Jau sukurti ekslibrisai Prezidentei, kai kuriems politikams, signatarams. Tarptautinės ekslibrisų parodos atidarymas, pristatymas vasario-kovo mėn. bus viena iš svarbiausių metų švenčių,  Ekslibrisas – geriausias kultūros atašė“, – reziumavo J. Nekrašius.

A.    Kaktytė papildė, kad ruošiama parodos koncepcija, katalogo leidybai parašytas projektas. Ekslibrisus konkursui atrinks ir vertins tarptautinė komisija, nugalėtojams apdovanoti skirtos premijos, organizatorių ir rėmėjų įsteigti prizai, vertingos dovanos ir diplomai.

J. Nekrašius įsitikinęs, kad šis konkursas ne tik prisidės prie knygos ženklo meno puoselėjimo ir populiarinimo, bet paskatins ir aktyvesnį Lietuvos bei užsienio mažosios grafikos kūrėjų bendradarbiavimą. O svarbiausia, jo nuomone,  kurs Šiaulių, kaip modernaus kūrybingo miesto įvaizdį Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje.

Knygos ženklui – 500 metų
Kai susivienija kūrybinga komanda, atsiranda drąsių planų. Planuojama pirmąkart Lietuvoje  surengti tarptautinį forumą, skirtą knygos ženklo 500-osioms metinėms. Jau gautas projekto finansavimas. Į forumą kvies buvusios LDK žemių  atstovus mokslininkus, menininkus. Bus kūrybinės dirbtuvės, mainų mugė. Bibliofilai keisis knygos ženklais, kolekcijomis.

Mainų mugės iniciatorius J. Nekrašius tokios patirties parsivežė iš panašių renginių užsienio šalyse: „Pasaulyje labai paplitęs judėjimas, populiarinantis knygos ženklus. Teko būti kongresuose Italijoje, Čekijoje, Japonijoje.“

A. Kaktytė taip pat tikisi, kad forume bus galimybė pasidalyti patirtimi, kaip kitų šalių bibliotekose kaupiami, tiriami ekslibrisai. „Kviesime iš Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos. Turime svarbų tikslą, – sakė veiklų koordinatorė A. Kaktytė, – užmegzti santykius su užsienio asociacijomis. Šiemet važiuosim į FISAE kongresą. Jonas yra vedlys, jo rūpesčiu  Lietuva dar 1990 m. priimta į narius, dabar siekiame, kad mūsų biblioteka būtų priimta.“

J. Nekrašiaus nuomone, šiauliečiai turi ką parodyti, ką pasakyti, ruošiamas pranešimas tarptautiniam kongresui.
           
Duoklė V. D. Brennerio atminimui
Su Šiauliais tiesioginį ryšį turi litvakas Viktoras Davidas Brenneris, JAV skulptorius ir menotyrininkas. Menininkas išgarsėjo, kai 1907 m. sukūrė JAV prezidento Abrahamo Lincolno  atvaizdą. Jis panaudotas 1 cento monetai, kuri nukaldinta minint 100-ąsias prezidento gimimo metines. Šios monetos dizainas ilgiausiai naudojamas JAV monetų kalybos istorijoje.

„Praėjusieji metai ypatingi, nes V. D. Brennerio asmenybė pristatyta ne tik šiauliečiams, – pasakoja J. Nekrašius. – Su prof. V. Januliu sužinojome, kad V. D. Brennerio  plaketės ir medaliai saugomi Kaune M. K. Čiurlionio muziejuje. Vienai dienai muziejus paskolino originalus. Buvo padaryti skaitmeniniai kūrinių atvaizdai ir jų paroda, skirta skulptoriaus 145-osioms gimimo metinėms  surengta P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.“ Tais pačiais 2016 metais Šiauliuose ant Šiaulių banko sienos atidengta prof. V. Janulio sukurta memorialinė lenta pasaulio litvakui, medalininkui V. D. Brenneriui atminti ir informacinė rodyklė apie čia veikusį Lietuvos žydų liaudies banką.

2017 m. Šiaulių knygų mugėje pristatytas labai aukštos klasės leidinys „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas: iš nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“. Sudarytojas J. Nekrašius, dizainerė Lina Kaselytė-Ivanovienė, projekto vadovė Irena Baristaitė. Katalogą išleido Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka, partneris Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, rėmė JAV ambasada Vilniuje, Geros valios fondas ir Šiaulių miesto savivaldybė. Šiuo katalogu ypač džiaugiasi J. Nekrašius, nes tokie leidiniai rodo profesionalumą, juos drąsiai galima demonstruoti užsienio šalyse.

Tais pačiais metais kartu su Šiaulių apskrities žydų bendruomene surengta V. D. Brennerio kūrinių paroda ir minėto katalogo pristatymas Vilniuje, Kaune, šiemet planuojama pristatyti Rygoje.

„Kartkartėmis pasirodo abejonių  dėl žymaus skulptoriaus kilmės, – įterpia įdomių detalių J.Nekrašius. – Kai kas teigė, kad jo pavardė buvo Baranauskas. Kai paroda buvo Vilniuje, atvyko Genovaitė Baranauskas. Ji ilgą laiką gyveno JAV, o jos vyras domėjosi galima giminyste su menininku. Ji pateikė paties Brennerio pasirašytą prašymą pilietybei gauti. Jame  gimimo vieta nurodyta – Šiauliai. Tą patvirtina ir 1907 m išleistas V. D. Brenerio kūrinių parodos katalogas, išleistas Niujorke. Ten irgi parašyta, kad autorius gimė Šiauliuose. Jis dar buvo gyvas. Taigi galime remtis paties Brennerio patvirtintais faktais.“

V. D. Brennerio asmenybė, J. Nekrašiaus nuomone,  leidžia Šiauliams įsilieti į pasaulio kultūrą. „Leidinys apie Brennerio darbus vertas tarptautinio lygio. Galime didžiuotis, kad  jis save laikė litvaku, šiauliečiu“, – baigė pasakoti J. Nekrašius.

O. Truchano autoritetas vertas jaunimo dėmesio
Fotografas, buriuotojas, keliautojas, gamtosaugininkas Olegas Truchanas gimė ir augo Šiauliuose. Gerai žinomas Australijoje, Tasmanijoje. Jo vardu pavadintas kalnas Vakarų Australijoje, miškų draustiniai, kanojininkų, keliautojų klubai, skautų stovyklos, alpinistų nameliai ir stovyklavietės. Atminimas pagerbtas ir Šiauliuose: yra O. Truchano gatvė, geografijos kabinetas J. Janonio gimnazijoje. Čia kas dveji metai rengiamos konferencijos gamtosaugos tema ir mokinių fotografijos konkursai.

J. Nekrašiaus nuomone, O. Truchano pavyzdys turėtų užkrėsti jaunus žmones: dirbo kompanijoje, kuri statė hidroelektrines, joje buvo nepaisoma daromos žalos gamtai. Jis fotografavo, rodė, kaip suniokojama gamta. J. Nekrašius dalyvavo ekspedicijoje O. Truchano keliais po Tasmaniją, sukūrė filmą apie nerimastingą gamtosaugininką. 2017 m. pavasarį Kražiuose, Pakruojyje, Joniškyje, Leipalingyje, Seirijuose surengė jaunimui paskaitas ir pristatė filmą.

Rudenį kartu su Kauno fotografijos festivalio organizatoriais surengė O. Truchano fotografijų parodas Kaune V. Adamkaus muziejuje-bibliotekoje ir Kijevo nacionaliniame T. Ševčenkos muziejuje. O. Truchano tėvas kilęs iš Ukrainos, todėl šio žymaus keliautojo asmenybė domina ir mūsų kaimynus.

Anot J. Nekrašiaus, galime didžiuotis ir kitomis asmenybėmis, kurių šaknys Šiauliuose. Jos įkvepia domėtis, ieškoti. Bet apie tai – kitą kartą. Galbūt kitąsyk skaitytojai galės dar sužinoti ir apie J. Nekrašiaus įspūdžius iš ekspedicijos Antano Poškos keliais Indijoje, apie kelionėse sukurtus filmus, fotografijų parodas Vilniuje ir mažuose miesteliuose...

Ar  laisvės varpai sugaus  Šiauliuose?
Kartu su fotografu, kolekcininku Petru Kaminsku J. Nekrašius ruošiasi įgyvendinti projektą „Šiaulių varpai atkurtos Lietuvos šimtmečiui“, išleis leidinį apie Šiaulių varpus, tikisi surengti akciją „Prakalbinkime varpą“.

Varpai susiję su Šiaulių krašto kultūros ir literatūros tradicija. Čia leidžiamas almanachas „Varpai“, P. Kaminskas turi didelę varpų kolekciją, J. Nekrašius – fotografijų.  Nuo vasario 16 iki kovo 11 veiks varpų kolekcijos ir jų nuotraukų paroda.

Nacionaliniame muziejuje esąs varpas Juozas. Juozas Valančius, Šiaulių burmistras, kadaise jį padovanojęs  Rėkyvos koplyčiai. Varpas Juozas, J. Nekrašiaus teigimu, skambėjęs Vilniaus katedroje, bet skilo ir perduotas muziejui. Esanti  tikimybė ir jį pamatyti Šiauliuose.

Projekto sumanytojas  įsitikinęs, kad  Lietuvos šimtmetį Šiauliai gali pasveikinti  varpų skambėjimu. Visų bažnyčių varpai suskambėtų vienu metu. Kaip V. Kudirkos: „Kelkite, kelkite...“

2017 m. Šiaulių knygų mugėje pristatytas labai aukštos klasės leidinys „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas: iš nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinio“.
Iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus fondų

Galėtų mieste atsirasti G. Bagdonavičiaus vardo galerija, kas dvejus metus vykti konferencijos apie G. Bagdonavičiaus kūrybą ir Šiaulių krašto kūrėjus.
Vytenio RIMKAUS archyvo nuotr.