Šiaulių universiteto Dailės galerijoje rugsėjo 8 d. 15 val. atidaroma Kremso (Austrija) Daliko galerijos Dalios Blauensteiner tapybos paroda, kuri veiks iki rugsėjo 20 d.
Dalia Blauensteiner gimė 1962 m. Šiauliuose. Nuo 1985 m. – studijos Šiaulių universiteto Dailės fakultete. Nuo 2003 m. gyvena Kremse, Austrijoje. 2012 m. Kremse įkūrė privačią šiuolaikinio meno galeriją „Daliko“, nuo 2016 m. išplėtė savo veikla ir tapo kūrybine asociacija.
Dalyvauja grupinėse ir personalinėse parodose, organizuoja tarptautines parodas bei simpoziumus Austrijoje ir užsienio šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, Danijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Čekijoje, Gruzijoje, Rumunijoje, Kanadoje ir JAV (Teksase, Kalifornijoje). Tapybos darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai minėtose šalyse bei įvairūs muziejai: Las Vego Modernaus meno Muziejus, Batumio meno muziejus (Gruzija), Bukarešto Dmitrijaus Gustlo Nacionalinis Muziejus (Rumunija).
Menininkė yra šių asociacijų narė: Žemutinės Austrijos modernaus meno dokumentacijos centro, Sankt Peltene; Vienos vaizduojamojo meno bendrijos; Kremso menininkų asociacijos „Raumgreifend“; Žemutinės Austrijos kultūrinio tinklo ir kt. kultūros organizacijų.
Prof. Dr. Gerhard Gensch, kuratorius kultūrai (Kremso Dunojaus universitetas): „Dalia Blauensteiner savo paveiksluose rodo požiūrį į pasaulio detales, kur paviršutiniški dalykai tampa priežastimi ir pagrindu įvilioti žiūrovą į gilias istorijas, įsivaizduojamus kraštovaizdžius ir ryškių spalvų plotus, nutapytus plačiais gestais. Blauensteiner daugelyje savo darbų įtikinamai parodo, kaip subtiliai ji moka sujungti abstrakciją ir jos išraiškos jėgą. Pastaraisiais metais ji sugrįžo prie realistinės tapybos, kur žmogaus figūra tampa paveikslo kompozicijos pagrindu.
Tai padaryti jai ypatingai gerai pasisekė darbuose, kuriuose moters kūnas užima centrinę vietą. Širšės talijomis išsiskiriančios moteriškos figūros, beveik plevenant šokančios lengvą improvizaciją, savo keliu kažkur lydi ir vilioja žiūrovą. Kituose paveiksluose šitam būties lengvumui su meilės, laimės trapumu Blauensteiner priešpastato tamsiąją buvimo drauge pusę, kaip antai paveiksluose „Vienatvė dviese“ arba „Atsisveikinimas“ (popierius, pastelė). Šios tematikos darbuose jos kūrybinės vaizdavimo priemonės stipriai sumažinamos, apžaidžiant citatomis, tarsi praeities stilių ir epochų įkaitais. Tai taip pat taikoma kraštovaizdžiuose ir natiurmortuose.
Dalios Blauensteiner paveikslai alsuoja patraukiančiu spalvingumu, kuris paklūsta formaliai struktūrai. Kartu lietuvių menininkė rodo savo subtilią spalvos pajautą, kur spalviniai plotai išsiveržia į spalvų pakraščius su persiliejančiais pustonių perėjimais ir motyvų metamorfozėmis, pasitikėdama tuo, kad žiūrovas iššifruos jos ženklų semantinę sistemą, buvimo kurioje išvengti neįmanoma.“
