Šiauliuose pristatyta Astos Šapkuvienės tapybos darbų paroda „Moterys kaip gėlės“. Tai pirmoji personalinė dailininkės paroda, kurioje eksponuojama 17 tapybos darbų. Šios parodos autorės tikslas buvo pristatyti save, pasakyti, dėl kokios priežasties tai daro, kodėl naudojamas toks meninis stilius.

Parodai – netradicinė erdvė
Paroda vyko kiek neįprastoje vietoje nei įprastai, nes A. Šapkuvienė teigė, kad norėjo tokios vietos, kuri būtų netradicinė. Buvo įvairių svarstymų, pasiūlymų, tačiau dailininkė artimai bendradarbiauja su šiuo rėminimo centru, todėl ir apsisprendė parodą surengti būtent tokioje vietoje. „Tai yra tokia darbinė vieta, kurioje gali tapyti“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė.

O Lietuvos fotografas, žurnalistas, filmų kūrėjas Gediminas Beržinis teigė, kad tai ateityje bus dar viena kultūrinė erdvė Šiauliuose.

Kiekvienam atėjusiam lankytojui A. Šapkuvienė įteikė po mažą kortelę: vienoje pusėje – jos tapyto paveikslo atvaizdas, kitoje – padėka už atvykimą į parodą. Tai ateityje primins įspūdžius iš surengtos A. Šapkuvienės tapybos darbų parodos.

Kokiomis akimis žiūri...
A. Šapkuvienės paroda prasidėjo G. Beržinio žodžiais – esą nėra nei mažų, nei didelių menininkų. Yra žmonės, kurie kuria ir kuriems kūryba gimsta tik padedant Dievo. Būna menininkų, kurie mokosi, studijuoja, tačiau pabaigę mokslus nebekuria, nes tai nebeina iš širdies.

„Gediminas Beržinis mane skatino surengti parodą. Sako: nebijok, išdrįsk. Jei ne jis, turbūt nebūčiau išdrįsusi“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė. G. Beržinis teigė, kad kai žmogus išsiugdo drąsą, jis gali padaryti viską, ką tik nori. „Šis susitikimas ir yra tam, kad jūs kiekvienas patikėtumėte savimi“, – sako Lietuvos fotografas, žurnalistas, filmų kūrėjas G. Beržinis.

Dailininkė dalyvavo įvairiose bendrose, jungtinėse parodose, o ši, personalinė paroda yra jos pirmoji. Paroda buvo surengta dėl to, kad autorė norėjo parodyti kitiems savo sukurtus tapybos darbus.

„Aš užaugau, lyginant su savimi. Galvoju, kad turiu jau ką parodyti. Iš tikrųjų, kai sukabinau savo darbus, net širdyje suvirpėjo“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė.

Taip pat dailininkė prisiminė, kad anksčiau jos kūriniuose vyravo tamsios spalvos, tamsūs potėpiai. Nežinodama, kodėl taip atsitiko, ji to paklausė kitų ir gavo atsakymą: „Kokiomis akimis žiūri, tokiomis ir matai.“

Gėlės ir moterys
Parodos pagrindiniai akcentai – gėlės ir moterys. „Man gėlės labai patinka. Darbai išeina labai dekoratyvūs, savaime juos norisi tapyti“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė.

Kūriniuose vyrauja įvairios gėlės: žibutės, saulėgrąžos, tulpės, lelijos, alyvos, ramunės. O moterys kūriniuose yra vaizduojamos laisvos, erotiškos, gundančios, siekiančios savo tikslų.

Daugiausia buvo eksponuojami kūriniai, kuriems buvo pritaikyta aliejinė tapyba ant drobės. Taip pat šiais metais dailininkė išbandė tapybą akvarele.

Vienam darbui reikia nemažai laiko. Nėra svarbu, kad būtų tylu, ramu, visų svarbiausia – įkvėpimas, savo mūzos turėjimas ir tam tikra tuo momentu atėjusi mintis. Dėl šios priežasties, bet kada užsinorėjus nepavyks nupiešti kokybišką paveikslą, tačiau būna ir tokių dienų, kai gali mesti visus darbus  vien dėl piešimo.

Tapyba – iššūkis
Tapyba A. Šapkuvienei buvo didžiulis iššūkis, kai niekur nesimokė ir niekada anksčiau netapė. Iš pradžių tai buvo prasmingas laisvalaikis, hobis, o dabar darbas.

„Beveik prieš dešimtmetį radau bendraminčių Radviliškio menų studijoje. Vakarai kūrybinėse dirbtuvėse, vasaros plenerai, parodos. Atradau save ir savo džiaugsmą, išsilaisvinau savo gyvenimo suvokimą. Esu be galo laiminga, kad mano kurti darbai puošia ne tik mano, mano šeimos ir draugų namus, pasklido po Lietuvą taip pat iškeliavo ir rado savo vietą Airijoje, Olandijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai sagės, dekupažas, interjero lėlės ir, žinoma, tapybos darbai“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė.

Dailininkė A. Šapkuvienė atskleidė, kad svarbus yra pajautimas. Kai ateina žmogus ir nežino, kokio paveikslo nori, jis turi pats pajusti, kad tas darbas yra skirtas tik jam, jo namų erdvei. Daugiausia kūrinius perka sau, o ne kitam asmeniui kaip dovaną. A. Šapkuvienė įvardijo, kad pas ją ateina klientai net su kambarių nuotraukomis ir prašo patarimų, kurie paveikslai derėtų ir kuriuos paveikslus vertėtų įsigyti. „Turiu klientę iš Olandijos, kuri turi mano keturis darbus. Įsigijusi vieną paveikslą, ji prie jo stovėjo ištisą valandą ir negalėjo atsižiūrėti ir atsigrožėti, tuo metu kalbėjomės ir įvairiomis meno temomis“, – sako dailininkė A. Šapkuvienė.

Pavadinimus kūrė lankytojai
Šią A. Šapkuvienės parodą būtų galima pavadinti išskirtine dėl to, kad susirinkę lankytojai turėjo galimybę patys sugalvoti paveikslams pavadinimą. Daugelio dailininkų parodose paveikslai jau turi pavadinimą, o A. Šapkuvienė norėjo šią atsakingą užduotį perduoti savo parodos lankytojams. Jie, išsirinkę sau patinkantį paveikslą, sugalvoję pavadinimą, užrašydavo ir priklijuodavo prie paveikslo.

Buvo atsitiktinai A. Šapkuvienės išrinkta komisija, kurią sudarė trys žmonės, jie iš visų pateiktų pavadinimų išrinko septynis geriausius: „Nepamiršk, kai buvom dviese“, „Saulės sesės“, „Minties skrydis“, „Aistringa jūra“, „Gimimas žiede“, „Ryto aušra“ ir „Aistra lede“.

Parodoje netrūko įvairių, gerų žodžių autorei, kuriuos jai dalijo patys artimiausi draugai, bičiuliai ir giminaičiai. Jie autorei linkėjo nesibaigiančios sėkmės, energijos, entuziazmo, veržlumo ir šypsenos jos veide.

G. Beržinis dailininkės paveikslus palygino su vaikais, kurių darbai gimsta iš širdies, kurie būna visiškai kitokie, kaip ir A. Šapkuvienės. Taip pat G. Beržinis įvardijo, kad A. Šapkuvienės kūriniai perteikia ne tik estetinę reikšmę, bet ir gydomąją, jos darbai gali išgydyti nuo įvairiausių ligų. Tereikia skaudamą vietą pridėti prie paveikslo ir skausmas turėtų išnykti.

Iš parodos „Moterys kaip gėlės“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.