Margutis – svarbiausias šv. Velykų simbolis. Šiais laikais kiaušiniai marginami įvairiausiais būdais – dažomi, apvyniojami siūlais ar įvairiausiomis žolėmis, apklijuojami modelino juostelėmis, dekoruojami dekupažu ir kt. Tačiau Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja Sigita Milvidienė sako, kad visada madingiausi yra tradiciniai kiaušinių marginimo būdai. Tad su ja ir pasikalbėjome, kad sužinotume, kaip kiaušinius margino mūsų protėviai, kokie marginimo būdai patys populiariausi ir žinomiausi visoje Lietuvoje.
Augaliniai dažai ir tradicinės spalvos
Pasak S. Milvidienės, labai senais laikais, kurių nei mūsų, nei mūsų senelių atmintis jau nesiekia, kiaušiniai pavasarį buvo dažomi įvairiausiais augaliniais dažais. Tradicinės spalvos – įvairiausių atspalvių juoda, raudona ir žalia.
„Kiaušinius anksčiau dažydavo samanomis ar su beržo pumpurais. Tuomet būdavo išgaunama žalia spalva. Su ąžuolo žieve nudažyti kiaušiniai būdavo tamsiai raudonos spalvos. Svogūno lukštų nuovire dažytas kiaušinis įgauna rudai raudoną spalvą, kurią mes ir dabar puikiai žinome. Taip pat esu girdėjusi, kad kiaušiniai buvo dažomi netgi su rugiagėlėmis ir tuomet jie būdavo mėlyni“, – natūralius kiaušinių dažymo būdus vardijo S. Milvidienė.
Nors natūralių kiaušinių dažymo būdų būta daugybė, tačiau, anot muziejininkės, iki mūsų laikų išliko tik keletas: „Dar ir dabar naudojame svogūnų lukštų nuovirą ir juodalksnių žievės tirpalą.
Užraugta juodalksnių žievė yra laikoma tris savaites ir tuomet gaunamas tas juodalksnių žievės tirpalas, kuris vadinamas gelžuonimi. Kiaušinį pamirkius gelžuonyje, o po to dar ir svogūnų lukštų nuovire gaunama juoda spalva.“
Populiariausi ornamentai
S. Milvidienė sako, jog mūsų protėviai kiaušinius dažė ne tik natūraliais dažais, bet kartu ir puošė kiaušinius įvairiais ornamentais.
„Visuose Lietuvos regionuose patys populiariausi buvo du kiaušinio ornamentavimo būdai. Vienas iš jų – marginimas vašku. Marginant vašku kiaušinis yra pirmiausia padengiamas įvairiausiais raštais, o po to dedamas į spalvotą nuovirą, šiais laikais dažnai – į spalvotus sintetinius dažus.
Kitas marginimo būdas – kiaušinių skutinėjimas. Kiaušinių skutinėjimas nuo marginimo vašku skiriasi tuo, kad pirmiausia visas kiaušinis yra panardinamas į dažus, tai yra, pirmiausia išgaunama spalva, ir tik po to aštriu įrankiu, peiliuku, stiklo šuke ar kitokia aštria priemone yra išraižomi ornamentai.
Šie būdai mūsų šalyje yra patys populiariausi ir žinomi visoje Lietuvoje“, – populiariausius kiaušinių marginimo būdus atskleidė muziejininkė.
Kalbėdama apie regioniškumą S. Milvidienė pažymėjo, kad Žemaitijoje nuo senų laikų labiau yra paplitęs marginimas vašku, o Aukštaitijoje ir Rytų Lietuvoje – skutinėjimas.
„Tai, aišku, yra sąlyginis padalijimas, nes kiekviename regione atsiranda kažkoks meistras, kuris gali būti ir nuostabus kiaušinių skutinėtojas, ir nuostabus margintojas vašku“, – teigė S. Milvidienė.
Vyrai ir moterys margina skirtingai
Pasak muziejininkės, skirtingai kiaušinius margina vyrai ir moterys: moterys dažniau margina vašku, o vyrai dažniau skutinėja: „Žinoma, tas padalijimas pagal lytį, kaip ir tas regioniškumo padalijimas, yra sąlyginis dalykas. Pavyzdžiui, mano mamytė vašku marginti kiaušinius išmoko iš savo tėvelio, nes labai gražiai margino mano senelis. Ir dabar mes tarp tautodailininkų galime sutikti vieną kitą vyrą, puikiai įvaldžiusį marginimo vašku techniką. Nors reikia pripažinti, kad dažniausiai kiaušinius vis dėlto margina moterys. Turbūt moters prigimtis yra puošti namus ir teikti namams džiaugsmo.“
Anot S. Milvidienės, Šiaulių apskrityje ji nežino ryškesnių margučių skutinėtojų, bet margintojų vašku tikrai yra nemažai: „Tai ir Genovaitė Vyšniauskienė, ir Laimutė Tomkuvienė, ir Danutė Paliukienė, ir aš pati marginu bei dalyvauju parodose. Žinoma, čia išvardijau toli gražu ne visus puikius kiaušinių margintojus. Dar yra ir Zenonas Tomkus, kuris kartu su savo žmona Laimute dalyvauja ir respublikinėse parodose, ir rengia personalines parodas“, – apie tai, kad Šiauliuose gausu puikų kiaušinių margintojų, kalbėjo S. Milvidienė.
Įspūdingiausi – tradiciniai margučiai
Kalbėdama apie margučių madas S. Milvidienė pasidžiaugė, jog tradiciniai kiaušinių marginio būdai vis dar madingiausi.
„Kadangi mūsų muziejaus rinkiniuose yra daugiau nei 1300 margučių, tai mes tikrai turime į ką pasižiūrėti ir matome tas tendencijas. Matome, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, nes margučiai mūsų muziejuje kaupiami nuo 1934 metų. Ši data tikrai yra užfiksuota ne kur kitur, bet ant paties kiaušinio, o sveikinimą namiškiams su šv. Velykomis pasirašė Onutė.
Taigi iš daugiau nei 1300 margučių turime apie porą šimtų skutinėtų, apie 100 išmargintų įvairiomis kitomis technikomis ir apie 1000 margintų vašku.
Džiaugiuosi, jog žiūrint į tai, kas buvo prieš kelis dešimtmečius, ir į tai, ką mes dabar matome namuose, įvairiuose internetiniuose konkursuose, akivaizdu, kad labai daug tų tradicijų yra išlikę.
Matyt, vis tiek iš kartos į kartą persiduoda ta šeimos tradicija marginti margučius ir tai tikrai yra sveikintina. Taip pat tos tradicijos yra palaikomos ir muziejininkų“, – tuo, kad yra puoselėjami tradiciniai kiaušinių margino būdai, džiaugėsi S. Milvidienė.
Taip pat ji pažymėjo, jog per visą gavėnią, daugiau nei mėnesį, Žaliūkių malūnininko sodyboje yra laukiamos ir moksleivių, ir suaugusiųjų grupės, norinčios išmokti tradicinių kiaušinių marginimo būdų: „Kadangi, kaip jau minėjau, natūraliais dažais dažomo margučio kelionė iki stalo yra ganėtinai ilga, tai šiais laikais mes šiek tiek palengviname šį procesą. Naudojame dažus, skirtus dažyti kiaušiniams, iš parduotuvių. Nerekomenduočiau naudoti kokių nors tekstilinių dažų, skirtų medvilnei ar vilnai, nes jie labai persigeria per lukštą ir nudažo baltymą taškeliais. O jeigu dažai persigeria per lukštą, vadinasi, ant kiaušinio patenka kenksmingų medžiagų. Tad manau, kad tikrai nėra sveika valgyti tokį kiaušinį. Na, o dažai skirti kiaušiniams – puiki išeitis norintiems sutaupyti laiko ir turėti gražų margutį“, – teigė S. Milvidienė.
Muziejininkės patarimai
Norintiems savo velykinį stalą papuošti tradiciniais margučiais S. Milvidienė davė keletą patarimų.
„Tie, kas nori juodos spalvos margučio, jį juodalksnio tirpale turėtų mirkyti maždaug parą, na, bent jau per naktį. Ištraukus iš šio tirpalo kiaušinį reikia įmerkti dar į svogūnų lukštų nuovirą ir ten pamirkyti irgi per naktį. Tų dviejų tirpalų kombinacija ir duoda juodą spalvą. Ne visada būna ryškiai juoda, kartais – nuo pilkai rudos iki juodos spalvos. Tiesiog tas spalvos ryškumas priklauso nuo tirpalo stiprumo.
Kiaušinį dažant svogūnų lukštais spalvos ryškumas taip pat priklauso nuo to, kiek mes ten tų lukštų įdėjome. Kuo daugiau lukštų, tuo stipresnis tirpalas.
Na, o tiems, kas nusprendė kiaušinius marginti vašku, reikia žinoti, kad išpaišius įvairius raštus ir norint, jog ornamentas būtų ryškus, kiaušinį tirpale reikia laikyti bent per naktį ar net visą parą. Po to margutį reikia kelias minutes pavirti ant silpnos ugnies ir ištraukus jį nuvalyti drobine pašluoste. Tuomet nusišluosto visas vaškas ir lieka švelnus, lygus kiaušinis. Jeigu norime, kad margutis blizgėtų, galime jį ištepti aliejumi ar lašinio bryzeliu, kaip darė mūsų močiutės“, – patarimų norintiems kiaušinius marginti vašku negailėjo S. Milvidienė.
S. Milvidienė džiaugėsi, kad tradiciniai kiaušinių marginimo būdai vis dar madingi ir šiomis dienomis plačiai naudojami.
Artūro STAPONKAUS nuotr.