Balandžio 21 d. 18 val. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83) atidaroma Vaido Geriko fotografijų paroda „Gyvenimas prie malkomis kūrenamos krosnies“. Paroda veiks iki balandžio 26 d.
V. Gerikas savo fotografijų ciklu (20 fotografijų) pasakoja apie kartą, kuri per kelis dešimtmečius tapo reikšmingų kultūrinių ir politinių permainų liudininkais. V. Geriko tikslas – užfiksuoti atskirus žmones, asmenybes, kurios formavo Lietuvą iššūkių ir perversmų metais.
Kiekviena istorija, kurią girdėjo dirbdamas fotografas, kiekvienas žmogus, kurį jis fotografavo – tarsi atspindys atskiros kovos, kurią jis turėjo išgyventi. Pradėdamas šį darbą senolių namuose, jų aplinkoje, Vaidotas labai džiaugėsi sumanymu. Net nenumatė, kad prasidės ilga dvasinė kelionė, nes kiekvienas fotografuotas žmogus turėjo savo nepaprastą gyvenimo istoriją ir patirtį. Šis dramatiškas projektas pakeitė fotografo santykį su praeitimi, tad jis tikisi, kad jos fotografijos kažkaip pakeis ir žiūrovų požiūrį bei santykį.
„Šie žmonės pragyveno karą, pokarį, praėjo gulagus, sibirus, bet vis tiek sugebėjo išlikti žmonėmis, išlaikyti vidinę ramybę, atsispindinčią veiduose. Ne aš kūriau jų portretus, aš tik spustelėjau mygtuką“, – sakė fotografijų autorius.
Dauguma iš fotografijose žvelgiančių žmonių jau išėję Amžinojo poilsio. Daugelis iš jų – garsūs savo profesija, darbu, išmintimi žmonės, Žagarės šviesuoliai. Užfiksuoti savo namuose ar prie pačių rankomis sodintų medžių, daugybę metų zulinto pietų ar darbo stalo, ant lovos, prie krosnies su nušveistais puodais ar prie seno namo, jie tampa nemirtingi. Daugybė ženklų, simbolių, daiktų sukuria neatskiriamumo pojūtį.
P. S. Iš Žagarės kilęs fotografas Vaidas Gerikas šiuo metu gyvena Anglijoje. Ten išvyko 2001 metais, baigęs muzikos pedagogikos studijas Rokiškio kultūros mokykloje, vėliau – chorvedybą Klaipėdos universitete. Emigracijoje jaunas vyras aktyviai įsijungė į labdaringą veiklą, muzikinį vietos gyvenimą, prisiminė ir savo pomėgį – fotografiją, kuri jam atvėrė kelią į Anglijos žurnalus.
Kaip pasakoja V. Gerikas, „fotografija pradėjau domėtis 12 metų, fotografavau savo pirmuoju fotoaparatu „Smena 8M“ dvikojus bei keturkojus savo šeimos narius. Profesionaliai pradėjau fotografuoti 2008 m., kai automobilių žurnalo „Japanese Performance“ redaktorius, atsitiktinai pamatęs mano darbus, pakvietė fotografuoti automobilių žurnalo straipsniams. Tokia buvo komercinės fotografijos karjeros pradžia. Teko fotografuoti ir vestuves, ir individualias šeimos fotosesijas. Prieš trejus metus, palikęs specialiosios pedagogikos darbą, prisiverčiau surizikuoti ir užsiimti tik fotografija. Per fotografinės karjeros istoriją darėsi vis aiškiau, kad mane labiausiai domina žmonių portretai, nes taip turiu galimybę geriau žmones pažinti, išgirsti jų gyvenimo istoriją.“
