Nacionalinio diktanto konkurse, kuris vyko bibliotekos erdvėse dalyvavome ir patys bibliotekos darbuotojai. Rašyti diktantą užsiregistravo 31 žmogus, atvyko 25: 14 darbuotojų ir 11 šiauliečių. Dauguma jų diktantą rašė pirmą kartą.
Iki šiol per LRT radiją skaitomus diktantus rašę individualiai namuose, bibliotekininkai šiais metais nutarė susiburti ir pasitikrinti savo kalbos žinias organizuotai. Konkurse dalyvavo įvairių bibliotekos skyrių vedėjos, bibliotekininkės ir vadybininkės, direktoriaus pavaduotoja Regina Miežetienė. Ji diktantą rašė pirmą kartą. „Man labai patiko. Pajutau rašydama adrenalino antplūdį, užsidegiau noru parašyti kuo taisyklingiau. Dėl rašybos, tiesą pasakius, problemų nekilo, buvau suabejojusi keletą kartų dėl skyrybos ženklų viename ar kitame sakinyje, dėl tiesioginės kalbos skyrybos, dėl sakinio pabaigos vietos“, – sakė ji.
Diktantą rašė keturi gimnazistai. Jiems rašytojo, poeto, režisieriaus Alvydo Šlepiko tekstas „Bedugnė“ pasirodė nesudėtingas. „Esu rašęs ir sunkesnių tekstų“, – sakė vienintelis dalyvis vyras Ervinas Sventickis. „Sunku tikrai nebuvo“, – pritarė Ieva Šileikaitė, J. Janonio gimnazijos trečiokė, diktantą rašanti jau trečią kartą, o pernai jį parašiusi geriausiai tarp dešimtokų. Tos pačios gimnazijos ketvirtokei Inesai Burkevičiūtei, pernai patekusiai į Nacionalinio diktanto konkurso II turą, šiųmetis diktantas taip pat nesukėlė streso.
Šypsodamosios iš savo vietų pakilo ir Šiaulių universiteto estrados meno specialybės trečiakursė Lina Gečaitė, Šiaulių apskrities VPK praktikantė, būsima teisininkė Ieva Gumuliauskaitė ir kiti ne taip seniai mokyklas baigę ir pirmąkart diktanto konkurse dalyvaujantys jauni žmonės.
Mažiau savimi buvo patenkintos ir atsargiau savo galimybes vertino vyresnio amžiaus dalyvės. „Tekstas gal ir nebuvo painus, bet tempas man jau per didelis. Aš vos spėjau rašyti, nebuvo kada gilintis į rašybą“, – sakė 70-metė senjorė Augenija Vitkauskienė. Ji, kaip ir dalyvė Janina Andrulienė, atėjo niekieno neskatinamos, tiesiog norėdamos išbandyti naują veiklą, patirti bendrumo su kalbos puoselėtojais jausmą.
