Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) užsimojo pertvarkyti priklausomybių ligų centrų tinklą – sumažinti pagalbinių darbuotojų skaičių. Ministerijos suskaičiavimu, Vilniaus priklausomybės ligų centre pagalbinis personalas šiuo metu sudaro apie 25 proc. visų darbuotojų, Klaipėdoje – apie 22 proc., Panevėžyje – 21 proc., Šiauliuose – 13 proc., Kaune – apie 9 proc.
„Nėra ko stebėtis, kad tokiu atveju nelieka vietos svarbiausiems tokio centro darbuotojams – gydytojams psichiatrams, slaugytojams, psichologams ir kitiems specialistams, nelieka lėšų jų atlyginimams kelti“, – išplatintame pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Gintarė Šakalytė.
Taigi planuojamos permainos turėtų paliesti ir Šiaulių priklausomybių ligų centrą, kurio vadovas Elmantas Pranas Zevertas jau dabar gūžčioja pečiais, nes centro ateitis jau ir taip seniai miglota dėl gydytojų ir finansavimo trūkumo, o planuojamos pertvarkos, anot vadovo, centrą galutinai sunaikintų.
Trūksta lėšų ne tik algoms
Šiaulių priklausomybių ligų centro vadovas E. P. Zevertas teigia, jog Šiaulių centre dirba ir taip minimalus skaičius darbuotojų – 21 ir iš jų bent vieno netekus darbas sustotų. Šiuo metu ūkio reikalus tvarko trys žmonės: vienas pacientams tiekia maistą, kitas dirba vairuotoju, santechniku bei atlieka kitus paskirtus darbus, trečias – skyriaus vedėjas – tvarko ūkio reikalus, vykdo pirkimus.
Tai minimaliausias darbuotojų skaičius palyginti su kitais šalyje veikiančiais priklausomybių centrais.
Praėjusiais metais Šiaulių priklausomybių ligų centre buvo atliktas auditas, kurio metu centro veikla ir atliekami darbai įvertinti teigiamai.
Per metus centras gyvena iš 200 tūkstančių Eur, iš kurių ketvirtadalis pinigų surenkama už teikiamas paslaugas.
„Jei sumažins finansavimą, greit mūsų centras negalės normaliai dirbti. Gydytojų psichiatrų trūksta jau penkerius metus. Tačiau mūsų įstaigoje atlyginimai nekonkurencingi, todėl nauji specialistai nenori ateiti dirbti, jie mieliau renkasi darbą privačiose įstaigose ar užsienyje. Kovo 1 dieną bus treji metai, kai aš vienas specialistas dirbu centre. Už tai turėtų padėkoti man valstybė, jog tiek darbų vienas padarau, o ne grasinti centro sunaikinimu“, – sako E. P. Zevertas.
Be sutarties su Valstybine ligonių kasa
Trūksta ne tik medikų, bet ir lėšų apskritai. Centre reikia visą laiką skaičiuoti elektrą, vaistus, net numatomas komandiruotes, į kurias ir taip labai retai važiuojama.
„Žinoma, gaila, jog kitos gydymo įstaigos gali savo darbuotojus leisti mokytis, tobulintis, o mes tokių galimybių neturime. Taip ir gyvename nuo 2009 metų, kai šalyje prasidėjo krizė. Jau tada teko mažinti darbuotojų skaičių pagal Vyriausybės nurodymus. Dabar nebeturime jau ką ir mažinti, – nuogąstauja centro vadovas. – Nuo 2001 metų mūsų centro darbu niekas nesirūpino, o naujai įkurti priklausomybių ligų centrai buvo palikti gyvuoti, kaip išmano. Čia tas pats būtų, kad motina pagimdžiusi vaiką paliktų jį nevalgiusį. Šiuo metu esame Sveikatos apsaugos ministerijai pateikę oficialų raštą su atsakymu, jog centre etatų mažinimas negalimas, nes ir taip jis mažas“, – teigė vadovas.
Todėl Šiaulių priklausomybių ligų centre nėra galimybės suformuoti budinčių gydytojų komandą. Todėl praėjusiais metais centrui nepavyko sudaryti sutarties su Valstybine ligonių kasa, kad centre galėtų veikti visą parą budėjimo postas.
„Dėl to praėjusiais metais centras neteko 65 tūkstančių eurų, o tai didžiulis nuostolis mūsų gydymo įstaigai. Nuostolių bus ir daugiau, nes negalėsime gydyti daugiau pacientų, todėl, kad už jų gydymą niekas nemokės“, – susirūpinimo neslepia centro vadovas.
Per metus gydoma apie 520 pacientų
Lietuvoje veikiančių penkių priklausomybės ligų centrų tikslas – teikti medicinines, psichologines ir socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems alkoholį, narkotines medžiagas ar tabaką, bei jų šeimos nariams. Taip pat gydyti žmones, turinčius priklausomybių azartiniams lošimams, kompiuteriams, konsultuoti valgymo sutrikimų turinčius pacientus.
Šiaulių centre per metus gydoma apie 520 pacientų. Pasak E. P. Zeverto, anksčiau būdavo net ir 700–800 pacientų per metus, bet už papildomai gydomų pacientų skaičių niekas neapmoka, todėl centras yra priverstas dalį potencialių pacientų nukreipti į kitus gydymo centrus. Tačiau pagalbą, pasak E. P. Zeverto, stengiamasi suteikti visiems pacientams.
„Esame sudarę sutartis su Respublikine Šiaulių ligonine ir Greitosios medicinos pagalbos stotimi, tad kai pacientui prireikia skubios pagalbos, kviečiame kolegas, nes mūsų centras yra antrinio lygio, todėl neteikiame pirminio lygio ar specializuotų paslaugų.
Didžioji dalis mūsų centre gydomų pacientų – tai priklausomybę alkoholiui turintys asmenys. Blogiausia tai, kad šios problemos sunkėja, pacientų daugėja, todėl neaišku, kur šie žmonės bus gydomi, jei kėsinamasi uždaryti priklausomybių ligų centrus.
Galbūt bus, kaip kažkada buvo, kad visi priklausomybes gydysis tik Vilniuje. Kita išeitis – prijungti prie Psichiatrijos klinikos, tačiau vargu ar ten norės gydytis ir kaip visas darbas vyks. Kol kas turime visko minimaliai, kad centras toliau funkcionuotų“, – sako gydytojas.
