„Laiptų galerijoje“ pristatytas projekto „Miesto istorijos“ leidinys. Jame atsidūrė šešiasdešimties šiauliečių ir miesto svečių, sutiktų miesto gatvėse, akimirkos istorijos.
Paskaičius ar tik pavarčius leidinį, regis, atsitikinai sutikti ir pakalbinti žmonės trumpai ir maloniai pasikalbėjo su tavimi. Ir visi – labai įdomūs, nepaisant to, kad kitas primestų jų gyvenimams „pilkosios masės“ įvertinimą. Leidinio herojai – ir šiauliečiai, ir miesto svečiai. Jaunimas, vyresni, pagyvenę. Tiesa, vieni žmonės šiauliečių sociume vis dėlto turi tam tikrą žinomumą. Antai leidinyje apie miestą ir save trumpai papasakoja šiltasis skanėstų pardavėjas italas Alfonso, atpažįstamas čia ir gatvės muzikantas Stasys, grojantis akordeonu, iš nuotraukos žvelgia jau daugybę kartų matytas bulvaro fotografas Klemensas, kostiumu pasidabinęs ir dėmesį mėgstantis Maksimas arba miesto tvarką prižiūrintis Audrius.
Projektas apie mus
Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerijos“ direktorė Janina Ališauskienė sako, kad knygelę galima perskaityti vienu ypu. Kodėl į miestą sumanyta pažvelgti per akimirkos istorijas?
Direktorė atsako L. Donskio žodžiais: „Jeigu neapnuoginsime savo tobulų netobulumų, niekada nesugebėsime priimti realybės, priimti gyvenimo, akimirkos. O jeigu nesugebėsime priimti akimirkos – šiandienos, čia ir dabar, nepajėgsime priimti ir amžinybės. Įsivaizduojame, kad amžinybė tai kažkoks dogmų rinkinėlis: tereikia atsakyti į klausimus, išlaikyti egzaminą ir skrendam į dangų. Nieko panašaus. Mus egzaminuoja akimirkos, kasdienybė, šiandiena, čia ir dabar. Ši akimirka ir yra mūsų egzaminas, mūsų gyvenimas.“
Vieni šiuo leidiniu džiaugėsi, kiti gi jį pavartę liko didžiai nustebę – kodėl būtent šitie žmonės pateko?
J. Ališauskienės manymu, žmonės su kitais žmonėmis mezga pažintis panašių pažiūrų ar profesijos žmonių rate ir nesusimąsto, kad dažnai artimas slypi net ir tokiame žmoguje, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo tolimas. Ilgam likę veidaknygės (facebook socialinio tinklo) draugų apsuptyje, kurioje atsidūrė dėl profesinių ar karjeros sąsajų, neatrandame nei silpnų, nei pažemintų ar kenčiančių.
Šilti šiauriečiai
Į pristatymo vakarą pakviesti ir visi leidinio „Miesto istorijos“ herojai. Antai Rokas prisipažino, jog džiaugiasi tapęs projekto dalimi. Tąkart kalbintas aikido ir jogos instruktorius rengėsi iššūkiui – 24 valandų meditacijai. Šiauliuose jis gyvena jau penktus metus, tiesa, juose yra gimęs, bet augo Panevėžyje. Vėl sugrįžo. „Miestas – nei per didelis, nei per mažas. Čia yra potencialo naujiems dalykams. Iš vienos pusės Šiauliuose sunku, nes čia reikia viską daryti gerai arba nieko nedaryti, nes žodis labai greitai sklinda šiame mieste. Žinomiausias miesto objektas iki šiol buvo Kryžių kalnas, bet Šiauliai gali pasinaudoti ypatingomis asmenybėmis, kurias galėtų skatinti, viešintų jas, nes tai asmenybių miestas“, – sako Rokas.
Renginyje apie projekto įspūdžius kalbėjo ir pats praeivius kalbinęs bei fotografavęs žurnalistas Ričardas Vitkus. Pasak jo, projektas leido pažvelgti į žmones, kurių kasdienė veikla iš pirmo žvilgsnio lyg ir neturi nieko bendro su miesto istorijos kūrimu.
„Galiu pasakyti, kad aš pažinau bet pusšimčiu daugiau šiauliečių. Viena yra matyti, visai kas kita – sužinoti, ką tuo metu žmogus galvoja. Nebandžiau nieko „pritempinėti“, iš tikrųjų norėjosi sužinoti, kaip vienas ar kitas žmogus gyvena, kuo jis kvėpuoja, kas jam svarbu. Vieno žmogaus klausinėji kitaip, turisto klausi kitų dalykų. Kartais jų pasakojimai nustebina. Kaip minėjo mano kalbinta tapytoja Gerry, daugelis žmonių – šaltais susikausčiusiais veidais, net šaltukas nupurto. Gal tai mūsų tokia poza, nes gyvename Šiaurėje, esame šaltesni žmonės. Bet kai pasikalbi, pajauti, kad dauguma yra optimistai. Itin nustebino vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi tiek daug reikalų, kiek galbūt pats neturi ir jie kažką veikia, dirba, kažkur skuba“, – sako R. Vitkus.
Pristatyas leidinys „Miesto istorijos“, atidaryta ir galerijos bičiulių dovanotų knygų biblioteka bei „Mažoji nemokama bibliotekėlė“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Leidinio herojus kalbinęs žurnalistas R. Vitkus prisipažino, kad ir dabar eidamas gatve dažnai susimąsto – kaip būtų įdomu pakalbinti vieną ar kitą praeivį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Idėją „Miesto istorijos“ generavusi „Laiptų galerijos“ vyr. specialistė Rasa Minkevičiūtė sako, kad projektas „Humans of New york“ daugeliui jau girdėtas, tad sumanyta kažką panašaus adaptuoti Šiauliuose. Analogiški projektai gyvuoja ne tik pasaulio didmiesčiuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
