Ateities kartoms Sausio 13-osios neleis užmiršti Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi eksponatai, pradėti kaupti jau pirmosiomis įsimintinomis 1991 m. dienomis. Muziejaus fonduose gausybė liudijimų, kuriuose įamžinta Lietuvos laisvės dvasia ir pergalė prieš sovietų okupaciją.
Muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Birutė Lukošiūtė informavo, kad muziejuje sukaupti šiauliečių rašyti, piešti plakatai, skelbimai, stendai, daugybė sovietinių dokumentų, kurie protestuojant prieš sovietinę agresiją šiauliečių buvo suverti ant geležinių virbų prie Savivaldybės pastato. Tarp visiems brangių Sausio 13-osios eksponatų – šiauliečių Vaidoto Kisielio, Jono Tamulio, Romualdo Struogos, Juozo Bindoko ir kt. autorių fotografijos apie protesto mitingus Saulės laikrodžio aikštėje ir prie Šiaulių savivaldybės, apie Sausio 13-osios akimirkas Vilniuje, sovietų agresijos aukų laidotuves, parlamento gynybą, Lietuvos žmonių ryžtą ir susitelkimą smurto ir gedulo dienomis.
Sausio įvykiai paspartino ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos kūrimą – 1991 m. sausio 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas. Muziejuje saugomi Šiaulių savanorių pirmosios kuopos vado Antano Kliunkos perduoti dokumentai, liudijantys apie Savanorių Šiaulių rinktinės Šiaulių kuopos formavimąsi. Šiaulių kuopos savanoriai buvo aktyvūs Lietuvos parlamento, televizijos bokšto ir kitų objektų gynėjai.
Tarp įdomiausių Sausio 13-osios liudijimų – 1991 m. sausio mėn. spaudos numeriai, kuriuose aprašyta sovietų agresija Vilniuje, Kaune, Šiauliuose: specialus laikraščio „Laisva Lietuva“ 1991 m. sausio 12 d. numeris, kurį išleido įvairių Lietuvos laikraščių leidėjai, specialusis 1991 metų sausio 13 dienos „Šiaulių laikraščio“ numeris, kurio leidėjais buvo dienraščiai „Šiaulių naujienos“ ir „Šiaulių kraštas“ ir kt. tų dienų spaudos pavyzdžiai.
Muziejininkė Birutė Lukošiūtė pasakoja, jog tarp Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos medžiagos apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje, šiandien su jauduliu prisimenami ir muziejininkų solidarumą liudijantys ženklai. Nuo 1989 m. „Aušros“ muziejaus darbuotojai palaikė draugiškus ryšius su Lenkijos Vloclaveko miesto istorijos muziejaus kolegomis: lankėsi vieni pas kitus, kūrė projektus, dalyvavo bendrose ekspedicijose. Po 1991 m. sausio įvykių – netikėtai, nieko nepranešę, Lenkijos muziejininkai, sujaudinti 1991 m. sausio mėn. vykusios sovietinės agresijos įvykių, siuntė kolegoms į Šiaulius siuntinius su būtiniausiais maisto, buities produktais. Siuntiniuose tarp įvairių maisto produktų, buvo net muilo ir žvakių...
„Aušros“ muziejaus rinkiniuose saugomos gautų siuntinių deklaracijos, solidarumo telegrama, liudija lenkų muziejininkų palaikymą lietuvių kolegoms. 1991-ųjų sausį Lenkijos muziejininkų parama dar kartą įrodė: esame ne vieni.
„Solidarumo ženklai, nesvarbu, kokia forma jie išreiškiami – jaudina, stiprina tautų vienybės, draugystės, vieni kitų palaikymo viltis ir lūkesčius. Tai aktualu ir šiandien. Todėl prisimindami 1991 metų dienas, suprantame, kaip svarbu palaikyti ukrainiečių tautą, įvairiomis solidarumo formos jų kovoje su Rusijos agresija“, – sako B. Lukošiūtė.
„Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.
