Po dešimties metų trukusios restauracijos į Ch. Frenkelio vilos ekspoziciją „Provincijos dvaras“ sugrįžusiam Gruževskių šeimos portretui Šiaulių „Aušros“ muziejaus paruošė interaktyvų gidą, leisiantį detaliau patyrinėti kūrinį. Paveikslas išskirtinio dydžio – net 220x195,5 cm, nutapytas nežinomo dailininko apie 1825 metus. Kadaise Kelmės dvaro salone kabėjęs Gruževskių portretas stebina ir vaizduojamų asmenų gausa – jame įamžinta dešimt šeimos narių.

Į muziejų portretas pateko 1940-aisiais
Šiemet Šiaulių „Aušros“ muziejus, prisijungęs prie plėtojamos Lietuvos muziejų kelio temos „Dvarų kultūros atspindžiai“, įgyvendino dvarų kultūros aktualizavimui skirtą projektą ir dar rudenį visuomenei pristatė anglų ir lietuvių kalbomis parengtus penkis interaktyvius pažintinius maršrutus po grafų Zubovų dvarų sodybas Šiaulių mieste ir jo apylinkėse. Naujausią parengtą gidą,  supažindinantį su įtakinga Žemaitijos dvarininkų gimine – Gruževskiais, muziejus pristato visuomenei.

Didžiulis portretas, pasak Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos Jovitos Vilimaitienės, praktiškai nepalieka abejingų lankytojų ne tik dėl savo dydžio. Daugelio dėmesį patraukia įdėmiai ir labai gyvai į žiūrovą žvelgiančių dešimt porų akių.

„Portretas išskirtinis ir tuo, kad tokių grupinių portretų, kuriuose pavaizduota net dešimt vienos šeimos narių Lietuvos ir Lenkijos dvaruose buvo labai mažai. Dažniausiai grupiniuose portretuose būdavo nuo 2 iki 5 asmenų, susijusių giminystės ar šeimos ryšiais. Bet ir jų išliko nedaug, nes daugelis I , II pasaulinio karo metais buvo išvežti ir šiandien yra saugomi Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos muziejuose arba privačiose kolekcijose. Tad Gruževskių šeimos portretas yra laiminga išimtis“, – sako J. Vilimaitienė.

1825 m. sukurtas portretas daugiau nei šimtą metų puošė Kelmės dvaro saloną, o maždaug 1940-aisiais pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų. Vertybę pavyko išsaugoti, nes tais metais vyko dvarų nacionalizacija, daugelis dvarų stovėjo tušti, o muziejai vykdė dvarų vertybių apsaugos išsaugojimo funkciją.  

„Nuo 2007 m. jis buvo restauruojamas Prano Gudyno restauravimo centre. Paveikslo drobė buvo deformuota, jis buvo dėmėtas, vietomis – lopytas, nemažai buvo pradūrimų, įplyšimų, skylių, taip pat buvo patamsėjęs dėl pageltusio lako ir įvairių nešvarumų, ištrupėjo beveik trečdalis tapybos sluoksnio“, – pasakoja muziejaus Istorijos skyriaus vedėja.

Portretas turi ką papasakoti
Rengiant interaktyvų gidą šiam portretui užsakytas dailėtyros tyrimas. Interaktyvaus gido informacija parengta remiantis menotyrininkės Dalios Tarandaitės tyrimu. Ji ne tik identifikuoja portretuojamus asmenis, bet ir aprašo simbolinę portreto kompoziciją.

„Pirmiausia dėmesys krypsta į Jokūbo Ernesto Gruževskio figūrą. Sėdėjimo poza to meto dailės portretuose yra siejama su autoritetu, reikšmingumu ir įtaka. Jokūbui šiame portrete yra apie 70 metų, lengvai negrabi sėdėjimo poza mums atskleidžia, kad jis galėjo būti nutapytas ar bent jau jo eskizas kurtas iš natūros. Negrabi sėdėsena išduoda amžių ir sveikatos būklę. Julius Gruževskis – vyriausiasis šeimos sūnus – tarsi nenatūraliai įterptas, nugara atsirėmęs į stalelį greta tėvo. Jo vieta irgi labai simboliška, kadangi jis sėdi prigludęs prie dešinės tėvo rankos. Tai byloja, kad jis yra vyriausias šeimoje, tėvo pagalbininkas, dešinioji ranka. Pats J. Gruževskis buvo lenkiškos dvasios, kaip ir pati Gruževskių giminė, kilusi iš Lenkijos. Tėvo valia jis nelankė mokyklos, degė aistra tarnauti buvusiai tėvynei. 1831 m. Žemaitijoje, Raseiniuose, organizavo sukilimą ir jam pralaimėjus, buvo priverstas pasitraukti į užsienį“, – pasakoja J. Vilimaitienė.

Už tėvo nugaros stovi Jonas Gruževskis, kuris tuo metu studijavo Mintaujoje, bet buvo priverstas grįžti, kad išgelbėtų Kelmės dvarą nuo konfiskacijos, kuri grėsė dėl Juliaus vaidmens sukilime. Didelių pastangų dėka buvo konfiskuota tik 1/4 dvaro turto. Įdomus faktas, kad to konfiskuojamo turto sąraše būta šio paveikslo. Klūpintis – jauniausias sūnus Jurgis. Už tėvo nugaros – dukros Dorota dešinėje ir Otilija kairėje.

Portrete užfiksuotas Kelmės vaizdas. Kelmės dvarą Gruževskių giminė valdė kone keturis dešimtmečius, o tuo laikotarpiu, kai valdė Jokūbas Gruževskis, šis dvaras išgyveno aukso amžių – plėtėsi ir augo. Matyt, Gruževskiai norėjo save pavaizduoti miesto, dvaro klestėjimo ir gerovės kūrėjais. Vaizde matoma ir evangelikų reformatų bažnyčia, kurią garsi giminė fundavo ir pastatė.

Pasak J. Vilimaitienės, šis portretas praktiškai nepalieka abejingų lankytojų ne tik dėl savo dydžio.
Artūro STAPONKAUS nuotr.