Lapkričio 4–8 d. Chaimo Frenkelio viloje vyks 10-ojo tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ filmų seansai.
Ch. Frenkelio vilos kino salėje „Kapitol“ bus rodomi 8 festivalio filmai, keliantys svarbius žmogaus teisių ir pasaulyje aktualių problemų klausimus. Filmai originalo kalba, subtitrai – lietuvių ir anglų kalbomis.
„Nepatogus kinas“ – vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse, kviečiantis žiūrovus plėtoti dialogus apie rodomų filmų temas, kurios ne visada yra „patogios“, tačiau kalbančios apie tai, kas iš tiesų svarbu.
Lapkričio 4 d. 18 val. „Alisa karo lauke“ (Alisa w krainie wojny). Lenkija, 2015, 74 min.
Režisierės Alisa Kovalenko, Liubov Durakova. Operatorės Alisa Kovalenko, Liubov Durakova. Montažas Weronika Blawut. Prodiuseris Miroslaw Dembinski.
Alisa – 26-erių kino studentė iš Kijevo. Jos gyvenimas klostosi įprastai iki dienos, kai Viktoras Janukovyčius atsisako pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos sutartį. Staiga viskas pasikeičia – protestų virtinė sostinėje reikalauja prezidento atsistatydinimo. Alisa tampa šių įvykių liudininke ir noras suprasti konflikto priežastis galiausiai ją nuveda į Rytų Ukrainą, kur šįkart ji tampa prorusiškų demonstracijų liudininke. Keliaudama Alisa pamato karą iš arti. Sprogimai, jaunų kareivių mirtys, Alisos sulaikymas už šnipinėjimą ir separatistų karininko pažeminimai paveikia merginą. „Alisa karo lauke“ – tai atviras ir drąsus jaunos moters, ieškančios atsakymų karo lauke, autoportretas.
Lapkričio 4 d. 19.30 val. „Audra“ (Tempestad). Meksika, 2016, 105 min. Režisierė Tatiana Huezo. Operatorius Ernesto Pardo. Montažas Leonardo Heiblum, Jacobo Lieberman. Prodiuseriai Nicolás Celis, Sebastián Celis.
Ramų įprastos dienos rytą Miriam be jokių įrodymų suimama už prekybą žmonėmis. Smurtas, kurį ji tuomet patyrė, paliko gilų randą jos gyvenime. Adela dirba kloune keliaujančiame cirke. Prieš dešimt metų jos gyvenimas negrįžtamai pasikeitė. Kiekvieną naktį prieš pasirodymą ji prisimena savo dingusią dukterį Moniką. „Audra“ – tai dviejų moterų paralelinės kelionės, reflektuojančios smurto, korupcijos ir savivalės išplitimą šių dienų Meksikoje. Jų balsai žiūrovus atveda prie giliausių šių moterų jausmų, praradimų ir skausmo, tačiau taip pat verčia stebėtis orumu ir siekiu priešintis. Subjektyvi ir emocionali šio filmo kelionė itin įtaigiai perteikia paralyžiuojančią baimės jėgą. Baimės, kuri tarsi sunki lėtinė liga pakerta žmogaus savarankiškumą, aptemdo svajones ir gebėjimą augti.
Lapkričio 5 d. 17 val. „Žmogus su kamera“ (Cameraperson). JAV, 2016, 102 min. Režisierė Kirsten Johnson. Operatorė Kirsten Johnson. Montažas Nels Bangerter. Prodiuseriai Kirsten Johnson, Marilyn Ness.
Ką reiškia filmuoti kitą? Kaip tai veikia filmuojantįjį ir kokią įtaką tai daro filmuojamam žmogui? Kirsten Johnson šiandien yra viena garsiausių dokumentinio kino operatorių, dirbusi prie tokių filmų, kaip „Pilietis Edwardas Snowdenas“, „Farenheitas 9/11“, „Laimingas slėnis“, „Priesaika“, „Nematomas karas“ ir daugybės kitų, šiuolaikinio dokumentinio kino istorijoje palikusių įspaudą. „Žmogus su kamera“ – vizualiai radikalūs jos memuarai iš kelionių, į kurias ją atvedė darbas kine. Šiame filme Johnson atrenka gilius, poetiškus kadrus, kurie asmeniškai palietė ir pakeitė pačią operatorę, tad sudėti į vientisą kūrinį jie tampa Johnson požiūrio į operatorystę refleksija. Pagrindine filmo tema tampa pasakojamos istorijos ir ją fiksuojančios kameros santykis, operatorės ir jos filmuotų herojų ryšys, etinis ir žmogiškas santykis tarp kūrėjo ir veikėjų. Iš daugelio kitų autorių režisuotų dokumentinių filmų epizodų Kirsten Johnson kuria savo filmą, neatsitiktinai pasirinkdama socialiai ir politiškai sudėtingas temas. Operatorei tampant filmo autore ir viena iš pagrindinių veikėjų, už kiekvieno nufilmuoto kadro ir sudėtingos temos juntama jautri ir atvira akis.
Lapkričio 5 d. 19 val. „Casa blanka“. Lenkija, 2015, 60 min. Režisierius Aleksandra Maciuszek. Operatorius Javier Labrador Deulofeu. Montažas Lorenzo Mora Salazar. Produseris Ana Gawlita.
Šiame subtiliame gyvenimą stebinčiame filme vaizduojama Kasablanka – ties Havanos įlanka įsikūręs žvejų kaimelis. 76-erių metų Nelsa ir 37-erių jos sūnus Vladimiras dalinasi kambarėliu viename sename name. Nelsa – pusiau paralyžiuota, ji sunkiai vaikšto. Vladimiras turi dauno sindromą ir beprotiškai domisi pasauliu, todėl dienų dienas leidžia šmirinėdamas po apylinkes, gerdamas romą ir linksmindamasis su vietiniais žvejais, o namo grįžta tik vėlyvomis popietėmis, kad pagelbėtų senai motinai. Vladimiras vienintelis rūpinasi silpstančia Nelsa, o ji vienintelė sergsti lengvai į bėdas įkliūnantį Vladimirą. Kiekvieną sykį Nelsa jo dairosi Kasablankos gatvelėse, kai vienintelis vaikas laiku negrįžta namo. Vieną dieną ji suserga.
Lapkričio 6 d. 16 val. „Šiukšlyno simfonija“ (Landfill Harmonic). Paragvajus, Brazilija, JAV, 2015, 95 min. Režisieriai Graham Townsley, Brad Allgood. Operatoriai Neil Barrett, Brad Allgood. Montažas Brad Allgood. Prodiuseriai Juliana Penaranda, Alejandra Amarilla, Rodolfo Madero, Belle Murphy.
Lūšnynas šalia vieno didžiausių Pietų Amerikos sąvartynų ir klasikinė muzika – skamba gana nesuderinamai. Bet tik ne Paragvajaus Cateura priemiestyje, kur sąvartyno pašonėje susiformavusio kaimelio bendruomenė deda visas pastangas, kad sąvartyne augantys vaikai turėtų galimybę ištrūkti iš skurdo. Pagrindine vaikų ugdymo priemone tampa iš įvairių atliekų pagaminti muzikos instrumentai ir muzikos mokytojo pastangos. Kai „Perdirbto orkestro“ istorija pasiekia internetą, įvyksta sprogimas – pasipila kvietimai į užsienio šalis, pasiūlymai koncertuoti, didžiausiose šalies koncertų salėse iššluojami bilietai.
Lapkričio 6 d. 18 val. „Blykčiojanti tiesa“ (A Flickering Truth). Naujoji Zelandija, 2015, 96 min. Režisierė Pietra Brettkelly. Operatorius Jacob Bryant. Montažas Irena Dol, Margot Francis, Jacob Schulsinger, Cinzia Baldessari, Cushla Dillon, Ken Sparks. Prodiuserė Pietra Brettkelly.
Ibrahimas Arify turėjo palikti gimtąjį Afganistaną dėl Talibano džihadistų smurto. 2012 m. jis grįžta iš Vokietijos į Afganistano kino instituto vadovo postą tam, kad prikeltų ir restauruotų tai, kas po karo liko iš kažkada gausaus Kabulo kino studijos archyvo. Kelionė per 8 tūkst. valandų trukmės apdulkėjusias kino juostas kasdien atneša naujų staigmenų, o archyvo darbuotojams iš naujo atrasta medžiaga sukelia nostalgiją matytiems ir kurtiems filmams bei prarastai visuomenei. Šiame filme žvelgiama į tai, kaip talibų diktatūros ir pilietinio karo sugriautas Afganistanas iš naujo atranda savo istoriją ir kultūrinį paveldą. Tačiau prieš pat rinkimus vėl kyla smurto grėsmė, Arifas vėl priverstas palikti savo gimtinę, ir trapios Afganistano demokratijos likimas bei filmų archyvo saugumas atsiduria ant dar vieno nežinios slenksčio.
Lapkričio 7 d. 18 val. „Elektronikos atliekų istorija“. Ispanija, 2014, 86 min. Režisierė Cosima Dannoritzer. Operatoriai David Attali, Jean-Luc Bréchat, Carla D'Arnaude, André Dekker. Montažas Dragomir Bajalica. Prodiuseriai Joan Úbeda (M314), Fabrice Estève, Christian Popp (YUZU).
Kasmet daugiau kaip 50 milijonų tonų elektronikos prietaisų – televizorių, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ar įvairių buities prietaisų – yra išmetami. 75 proc. šių atliekų dingsta iš legalios atliekų perdirbimo grandinės ir nukeliauja į Trečiojo pasaulio šalis, kur jų atsikratoma nelegaliai, užteršiant gamtą, išdarkant kraštovaizdį bei sukeliant grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai. Šis filmas siekia atskleisti godumu ir korupcija grįstą pavojingą ir nelegalią šių toksiškų atliekų prekybos schemą, į kurią įsivėlusios daugelio pasaulio šalių įmonės ir organizacijos.
Lapkričio 8 d. 17.30 val. „Dibukas: pasakojimas apie klajojančias dvasias“ (Dybuk. Rzecz o wedrówce dusz). Lenkija, Ukraina, Švedija, 2015, 85 min. Režisierius Krzystof Kopczynski. Operatoriai Jacek Petrycki, Serhiy Stetsenko. Montažas Michal Leszczylowski. Prodiuseris Krzystof Kopczynski.
Kiekvienais metais apie 30 tūkst. ortodoksų chasidų žydų iš daugiau kaip septyniasdešimties šalių suplūsta į nedidelį Ukrainos Umanės miestą švęsti Naujųjų metų prie savo rabino Nachmano kapo. Tačiau rabinas Nachmanas nėra vienintelė gerbiama istorinė asmenybė šioje iš komunizmo išsivadavusioje šalyje. Vienas didžiausių vietinių didvyrių yra Ivanas Honta, XVIII a. ukrainiečių sukilimo vadas, kuris, pasak vietinių nacionalistų, išvadavo šalį. Tačiau Honta tai padarė praliedamas tūkstančių nekaltų vietos žydų ir lenkų kraują. „Dibukas: Pasakojimas apie klajojančias dvasias“ buvo filmuojamas 2013 m. prieš pat Kijevo demonstracijas, nuvertusias prezidentą Janukovyčių. Filme įtaigiai perteikiama auganti įtampa tarp vietinių gyventojų ir Umanės svečių. Režisierius Krzystofas Kopczyńskis seka piligriminę kelionę 96 km už Umanės, kur XIX a. darbavosi rabinas Nachmanas. Šiandien pagyvenęs ukrainietis Volodia, senų vietos žydų kapinių prižiūrėtojas, tampa tiltu, jungiančiu vietos gyventojus ir svečius.
