Šiaulių dailės galerija kviečia visus į menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio viešų paskaitų ciklą apie dailę „Meno visuomenė ii“. Paskaitos nemokamos. Trukmė 1 val.

Spalio 12 d. 17 val. „Futuristinio meno agresija“. 1909 m. vasario 20 d. Paryžiaus laikraščio „Le Figaro“ tituliniame puslapyje futurizmo lyderis F. T. Marinetti skelbė: „Mes šlovinsime karą – vienintelę tikrą pasaulio higieną – militarizmą, patriotizmą, destruktyvius anarchistų veiksmus. Mes sunaikinsime muziejus ir bibliotekas, kovosime prieš dorovingumą...“. kaip ši griaunamoji jėga praturtino dailės istoriją ir kaip pražudė pačius menininkus – paskaitoje apie kūrybinės agresijos paradoksus.

Spalio 19 d. 17 val. „Pasąmonės požemiai siurrealizme“. Be psichoanalitinio pasąmonės mokslo jau nebeįmanoma suprasti šiuolaikinio pasaulio dramų ir žmogaus poelgių. Meninis siurrealizmo judėjimas labai greitai įsisavino naują tiesą, kad tikrovė priklauso ne protui, o pasąmoningiems instinktams. Todėl ir meninė kūryba prabyla neurozių, libido, pasąmoninių archetipų kalba, o kūrėjas turi leistis į pasąmonės požemius, kad juose sužvejotų meniškai įtaigiausius, protui nepaklūstančius, sapniškos žmogaus prigimties vaizdinius.

Spalio 26 d. 17 val. „Egzistencializmas pokario mene“. Po Antrojo pasaulinio karo kūrėjai nugrimzdo į egzistencinius nužmogintos prigimties apmąstymus. Suklestėjo absurdo menas, menininkus apniko egzistencinės vienatvės būsenos. Pasaulis žmogui atsivėrė kaip abejingas, svetimas, beprasmis ir bauginantis. Egzistencializmas atsiranda kaip pesimistinė pasaulėžiūra, kelianti sau klausimą: kaip gyventi žmogui, praradusiam progreso iliuzijas, istorinių katastrofų akivaizdoje? O kaip į šį klausimą atsakė pokario dailininkai?