XIX a. pradžioje Lietuvoje vaistinių buvo nedaug. Kauno gubernijoje, kuriai priklausė ir Kuršėnai, 1843 metais veikė 20 vaistinių, 1880 metais jų jau buvo 40.

Kuršėnų vaistinės
Vaistinės steigimu Kuršėnuose pradėjo rūpintis provizorius Saliamonas Pluskovas, 1872 metais baigęs Charkovo universitetą. 1876 metais jis gavo leidimą įsteigti vaistinę Kuršėnuose ir pagal dokumentus vaistinė pradėjo veikti 1878 m. gruodžio 3 d. Taigi ši data ir laikoma pirmosios vaistinės įsteigimo data Kuršėnuose.

Pavartę istorinius šaltinius sužinome, kad vaistinės steigėjas vaistinę valdė tik trejus metus. Po to šios vaistinės savininku penkerius metus buvo provizorius J. Kozmianas, baigęs Maskvos universiteto studijas. Tuo metu vaistinė gamindavo vaistus pagal gydytojų receptus, kurių per metus susidarė apie 2000.

Nuo 1885 metų Kuršėnų vaistinės savininku ir vedėju tampa provizorius gimęs 1856 m. Dominykas Žemaitaitis (išdirbo dvylika metų), 1882 metais provizoriaus diplomą gavo baigęs Maskvos universitetą. Šis vaistininkas išplėtė vaistinės veiklą ir gavo leidimą gaminti paprastus vėsinamuosius gėrimus, prisotintus angliarūgšties dujų, vaisvandenius ir limonadą. Staigi mirtis 1896 metais nutraukė jo gyvenimą ir šiai vaistinei dar šešerius metus vadovavo J. Kozmianas, šiam išėjus Anapilin, vaistinę valdė provizorius A. Rozantalis, savininkė buvo J. Kozmiano įpėdinė J. Kozmianaitė-Mikšienė.

Keitėsi vaistinės vedėjai. Jais buvo provizorė M. Kaminskaitė (gim. 1877 m.), 1917 metais baigusi Maskvos universitetą, provizorė L. Chaikinaitė-Zaksienė (gim. 1881 m.), 1913 metais baigusi Charkovo universitetą, provizorius J. Lugauskas (gim. 1871 m.), 1901 metais baigęs Maskvos universitetą, provizorius J. F. Laucevičius (gim. 1867 m.), 1901 metais baigęs Maksvos universitetą.

Vaistinė buvo Turgavietės aikštėje 2 (dabar J. Basanavičiaus ir Pavenčio gatvių kampas, šalia L. Ivinskio aikštės).
1936 metais centrinėje gatvėje dabartinės poliklinikos patalpose atidaroma nauja vaistinė, kuriai vadovavo provizorė L. Felšteinaitė-Fartmanienė (gim. 1910 m.), 1926 metais baigusi Kauno V. Didžiojo universiteto Farmacijos skyrių ir įgijusi chemikės-vaistininkės diplomą.

Vokiečių okupacijos metais vaistinė buvo uždaryta, jos inventorius parduotas. 1941 metais sudegusi Žarėnų vaistinė buvo atstatyta.

Po nacionalizacijos senajai vaistinei buvo suteiktas 147 numeris. Jai vokiečių okupacijos metais vadovavo provizorius Petras Smilgevičius (gim. 1887 m.), 1930 metais baigęs farmacijos mokslus Čikagos universitete.

1944 metais, karo metu, mūrinis vaistinės pastatas buvo sugriautas, vaistinė įsikūrė naujose Komjaunimo gatvėje (dabar Vytauto g.) ir šiose patalpose veikė iki 1970 metų.

Praėjus frontui vaistinei vadovavo buvusi vaistinės mokinė J. Joniškytė. Nuo 1946 metų vienerius metus vaistinės vedėja buvo provizoriaus padėjėja Z. Emiljanova, vėliau iki 1953 metų  – provizoriaus padėjėja A. Izbenskienė (gim. 1894 m.). Vaistinės darbo apimtys didėjo. Atvyko dirbti jauni specialistai: 1978 metais baigusi Kauno universitetą, provizorė Regina Bytautaitė, provizorė Elena Gedgaudienė, 1941 metais baigusi Kauno valstybinį universitetą, provizoriaus padėjėjos Ona Damskytė ir E. Kirčinaitė.

1953 metais Kuršėnų vaistinės vedėja tapo provizorė Felicija Šidlauskaitė (gim. 1924 m.), 1939 metais baigusi Vilniaus universiteto Farmacijos skyrių. E. Šidlauskaitė išplėtė vaistinės patalpas, įrengė vaistų rūsį (atsargoms laikyti), asistentų kambaryje įrengė boksą steriliems tirpalams gaminti, įdiegtos mažosios mechanizacijos priemonės.

Provizorė L. Kveiliūnaitė-Kačionienė
1967 metais Kuršėnų vaistinei pradeda vadovauti provizorė Lolita Kveiliūnaitė-Kačionienė (gim. 1937 m.), 1961 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą.

1970 m. gruodžio 3 d. vaistinė perkeliama į naujas patalpas – atskirą vieno aukšto pastatą Komjaunimo g. 5 (dabar Vytauto g.). Vaistinėje sumontuojami nauji baldai, įrengiamas aseptinis kambarys, sterilizavimo patalpa, vandens distiliavimo patalpa. Padidėjus darbo apimčiai paskiriamas provizoriaus-analitiko etatas. Nuo 1988 metų Kuršėnų vaistinė priskiriama II kategorijos vaistinių grupei, ji aptarnauja 200 lovų ligoninę, polikliniką, kaimo medicinos punktus. Vaistinės vedėja subūrė darnų ir darbingą darbuotojų kolektyvą. Buvusi vaistinės vedėja provizorė F. Šidlauskaitė liko vaistinėje dirbti chemike-analitike.

1978 m. gruodžio 8 d. vaistinė iškilmingai pažymėjo šimtąsias savo metines, darbą nuo pirmosios vaistinės įsteigimo Kuršėnuose. Konferencijoje dalyvavo gausus būrys svečių, Vyriausiosios farmacijos valdybos vadovai, Lietuvos farmacijos muziejaus atstovai iš Kauno, kalbėjo farmacijos istorikas doc. A. Kaikaris ir kiti svečiai.

Vedėjos provizorės L. Kačionienės pavaduotojomis dirbo provizorė Danutė Macevičiūtė-Skarbalienė (gim. 1937 m.), 1960 metais baigusi Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą ir provizorė Ona Venclovaitė-Diržienė (gim. 1926 m.), 1949 metais baigusi Kauno valstybinio universiteto Farmacijos skyrių. 2016 metais provizorė O. Diržienė pažymėjo gražų 90-ies metų jubiliejų, ji su sūnumi gyvena Vilniuje.

Provizorė L. Kačionienė visą laiką aktyviai dalyvavo Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos ir Lietuvos farmacijos sąjungos organizuojamuose renginiuose: suvažiavimuose, seminaruose, konferencijose, skaitė pranešimus. Ji – Tarptautinės farmacijos federacijos narė ir dalyvavo jau daugiau kaip 20 metų pasauliniuose farmacininkų kongresuose, kurie vyko Heiderabate (Indija), Bazelyje (Šveicarija), Amsterdame (Nyderlandai), Dubline (Airija), Bankoke (Tailande), Diuseldorfe (Vokietija), Pietų Korėjoje ir t. t. . Taip pat dalyvavo Balt Pharm forumuose, Lietuvos farmacijos dienose. L. Kačionienei suteiktas Lietuvos farmacijos sąjungos garbės nario vardas,  2000 metais ji apdovanota Lietuvos farmacijos sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvos farmacijai“.

Provizorė L. Kačionienė 1991 metais išėjo į pensiją, tačiau ir toliau dalyvauja farmacininkų renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dabar ji dirba Šiaulių miesto vaistinėje („Gegužių vaistinė“) provizore-vedėja.

Lilitos ir Abdomo Vlado Kačionų šeimoje užaugo penki vaikai: trys dukterys ir du sūnūs. Abdomas Vladas Kačionas dirbo Kuršėnų ligoninėje gydytoju-chirurgu (1929–2006). Dvi dukterys pasekė tėvo pėdomis ir tapo gydytojomis.

Duktė Neringa dirbo gydytoja 1-ojoje Maskvos miesto ligoninėje, 1987–2014 metais dirbo Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje. Šiuo metu dirba klinikoje „Kardiolita“ Vilniuje.

Duktė Vilija dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje skyriaus vedėja.

Duktė Agila dirba Vilniaus Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje pedagoge.

Sūnus Šarūnas dirba Lietuvos Nacionalinės filharmonijos simfoniniame orkestre fagotininku.

Sūnus Naglis – verslininkas.

L. Kačionienės dukterų ir sūnų šeimose auga 13 vaikaičių ir vienas provaikaitis Adomas.

Nuo 1991 m. vasario 26 d. Kuršėnų vaistinei vadovavo provizoriai A. Tvarušis. 1992 m. gruodžio mėnesį įkurta Šiaulių rajono vaistinių įmonė, kuriai priklausė Kuršėnų, Gruzdžių, Meškuičių, Šakynos ir Padubysio vaistinės. 1993 metais įkurta Kuršėnų valstybinė vaistinė, kuri priklausė savivaldybei. Prasidėjus privatizacijai 1994 metais, jos akcijas įsigijo vaistinės darbuotojai ir vaistinė tapo uždarąja akcine bendrove.

Nuo 1999 m. birželio 1 d. vaistinei vadovauja direktorė provizorė D. Bielskienė, 1998 metais baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultetą. Tuo metu vaistinėje dirbo specialistai D. Skerkalienė, J. Jonikaitė-Vaitkienė, D. Mockutė-Pikelienė, D. Tamašauskaitė.

Vaistinės darbuotojai mielai prisimena ilgaamžius darbuotojus: O. Diržienę, L. Kačionienę, C. Žvirblienę, S. Varnienė, kitus, Amžinybėn  išėjusius P. Kačerauskienę, F. Šidlauskaitę. S. Bernotienę, B. Šeferį. G. Zenovą.

Išsami medžiaga apie Kuršėnų vaistinę yra dviejose knygose: 2003 metais išleistoje knygoje „Kuršėnai“, L. Kačionienės ir A. Kaikario straipsnis „Kuršėnų vaistinės istorija“ ir 2005 metais išleistoje „Kuršėnų enciklopedijoje“.

Kuršėnų vaistinės darbuotojų kolektyvas 1974 metai. Antroje eilėje: ketvirtoji vaistinės vedėja provizorė Lilita Kačionienė. Pirmoje eilėje (iš dešinės): pirmoji vedėjos pavaduotoja provizorė Ona Diržienė, 2016 m. kovo 25 d. atšventusi gražų 90 metų jubiliejų, gyvena Vilniuje.
Autoriaus archyvo nuotr.