Šiaulių miesto laikraštis „Šiaulių naujienos“ jau spausdino ne vieną straipsnį apie Šiaulių miesto vaistines, Farmacijos tarprajoninę kontorą, vaistų sandėlį, farmacijos laboratoriją „Galen“ ir jų darbuotojus bei vadovus.

Jie dirbo sunkiais karo metais, kai mieste dar sproginėjo sviediniai, daug energijos ir sveikatos paskyrė pokario laikotarpiui atstatant beveik visiškai sugriautą miestą, kartu – ir farmacijos ūkį. Dar norime pasidalyti prisiminimais apie farmacininkų Anastazijos ir Vaclovo Izbenskų šeimą, kurie į miesto farmacijos istoriją įnešė nemažą indėlį, paliko žymų pėdsaką ateinančioms kartoms.

Vaclovas Izbenskas
Vaclovas Izbenskas gimė 1893 m. lapkričio 1 d. Šiaulių apskrityje Radviliškyje. Tėvas Juozas Izbenskas buvo geležinkelietis.

Baigęs Rygos Frydricho Dezmano gimnazijos šešias klases, 1911 m. birželio 12 d. jis išlaikė vaistinės mokinio egzaminus Šiaulių vyrų gimnazijoje.

Pirmojo pasaulinio karo metu buvo paimtas į kariuomenę, dirbo vaistinėje, buvo sužeistas į galvą.

1916–1919 metais dirbo Barnaule vaistinės mokiniu. 1919 metais lankė vaistininkų padėjėjų kursus prie Tomsko universiteto ir išlaikęs valstybinius egzaminus 1919 m. lapkričio 25 d. gavo vaistininko padėjėjo pažymėjimą. Po to metus laiko dirbo Novonikolajevsko (nuo 1925 m. Novosibirsko) vaistinėje, 1920–1922 metais buvo vaistinės vedėju Bersko mieste.

1923 metais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Šiauliuose, dirbo kooperatyve buhalteriu.

1923 m. lapkričio 7 d. gavo leidimą Nr. 10778 verstis farmacijos praktika Lietuvoje. Prašė leidimo įsteigti vaistinę Gudžiūnuose, Kėdainių apskrityje. Bet, matyt, leidimo negavo, nes vaistinė nebuvo įsteigta. Gudžiūnuose vaistinė buvo įsteigta tik 1956 metais.

1926–1935 metais V. Izbenskas dirbo Šiauliuose „Pieno centre“ sąskaitininku-instruktoriumi. 1928–1940 metais dirbo Šiaulių apskrities savivaldybės vaistinėje receptaru. Vokiečių okupacijos metais dirbo Šiaulių vaistinėje receptaru. 1940–1941 metais Šiaulių farmacijos kontoroje farmacijos inspektoriumi.

Vokiečių okupacijos metais farmacijos kontoros vedėju dirbo provizorius Adolfas Purtokas.

Pasibaigus karui Šiauliuose 1944 m. rugpjūčio 1 d. Farmacijos kontoros vedėju buvo paskirtas V. Izbenskas. Jis energingai ir sumaniai ėmėsi vadovauti karo metu beveik visiškai sugriauto farmacijos ūkio atstatymui, po karo likęs vaistinių turtas, medikamentai, gamybinis inventorius buvo perimtas farmacijos kontoros žinion. Šiaulių mieste buvo likusi tik buvusi savivaldybės vaistinė Nr. 314, kuri dirbo karo metu sproginėjant priešo sviediniams. Vaistinei Nr. 314 vadovavo ilgametis farmacijos darbuotojas provizorius Albinas Domeika. V. Izbenskas šiose pareigose dirbo iki 1946 m. rugpjūčio 1 d. Jis pats paprašė atleisti jį iš šių pareigų ir perėjo dirbti kontoros planuotoju.

V. Izbenskas vedė vaistininko padėjėją Anastaziją Lebedichiną, kuri dirbo miesto vaistinėje.

V. ir A. Izbenskai vaikų neturėjo.

V. Izbenskas mirė 1983 m. sausio 7 d. Palaidotas Ginkūnų kapinėse, Šiauliuose.

Anastazija Izbenskienė
Gimė 1894 m. sausio 20 d. Jos gimtinė buvo Žuravliovo kaimas. 1994 m. sausio 20 d. Anastazija Izbenskienė gražiai atšventė 100-ąjį gimtadienį. Tada su jubiliejumi jos atėjo pasveikinti grupė miesto farmacininkų.

Anastazija puikiai prisiminė, kad 1983 m. sausio 7 d. Ginkūnų kapinėse palaidojo savo vyrą provizorių V. Izbenską, buvusį Šiaulių farmacijos rajoninės kontoros pirmąjį valdytoją. Būtina pažymėti ir tai, kad Anastazija Izbenskienė kūrė ir rašė eilėraščius ir savo kūrybos dainas, kurias ji pati ir atlikdavo.
1992 metais provizoriai Vanda Kavaliauskienė, Antanina Rulinskienė ir Liudvikas Rulinskas aplankė Anastaziją Izbenskienę jos namuose Vytauto g. 55A. Tuomet, jau būdama 98 metų, ji parašė ir mums padovanojo prisiminimus apie savo gyvenimą.

Ji puikiai prisiminė ir logiškai dėstė mintis savo vaikystę Jekaterinburge, kaip palaidojo tėvą, savo gyvenimą pas tetą ir dėdę. 1910 metais tapo vaistinės mokine, 1914 metais baigė Kazanės farmacijos mokyklą su pagyrimu. Pradėjo dirti Altajaus krašte Barnaulo vaistinėje, ten susipažino su vaistinės mokiniu Vaclovu Izbensku. 1924 metais už jo ištekėjo.
1928 metais Izbenskai kartu parvažiavo į Lietuvą, į Šiaulius. Nuo tada abu dirbo Šiaulių miesto vaistinėse.

Farmacininkė A. Izbenskienė nuo 1947 iki 1953 metų dirbo Kuršėnų vaistinėje vedėja, vėliau dirbo Žagarės vaistinėje ir Šiaulių miesto vaistinėje Nr. 123. Provizorius V. Izbenskas dirbo Fainbergo vaistų sandėlyje Šiauliuose, kuris buvo netoli Šv. Petro ir Povilo bažnyčios, nuo 1944 iki 1946 metų dirbo Šiaulių farmacijos rajoninės kontoros pirmuoju valdytoju.

Farmacininkė A. Izbenskienė nugyveno ilgą, sudėtingą ir laimingą gyvenimą. Ji sakė, kad laimingas ir gražus gyvenimas buvo todėl, kad jos vyras provizorius Vaclovas Izbenskas buvęs geras. Jei jis būtų buvęs blogas, pėsčia atgal į Sibirą būtų išėjusi.

Nors Anastazija visą savo gyvenimą dirbo vaistinėse, tačiau nemėgo vaistų ir jų nevartojo.

Po Antrojo pasaulinio karo savo namuose priglaudė į Šiaulius atvykusią šešerių metų vokiečių kilmės mergaitę Margaritą. Ją užaugino, išleido į mokyklą, ištekėjusią parėmė materialiai. Tik Margarita išvažiavo ir netapo jų globėja.

Nuo tada, kai 1989 metais, sulaukęs 90 metų, mirė Anastazijos vyras, jos globėja tapo buvusi kaimynė Zofija Gudienė.

Z. Gudienė, dirbusi „Verpsto“ fabrike siuvėja, išėjusi į pensiją keletą metų slaugė senus žmones – savo mamą, uošvę, abu kaimynus. Z. Gudienė, kaip gera ir tikra dukra, slaugė ir rūpinosi į antrąjį šimtmetį įkopusią senele A.Izbenskiene. Juk tokio amžiaus reikėjo švelnaus ištarto žodžio, su meile ir nuoširdumu paduoti šaukštą ir pavalgydinti, nes pati senolė jau nebesugebėjo pakelti šaukšto prie burnos.

Tokios šviesios ir logiškos mintys buvo išgirstos iš farmacininkės A. Izbenskienės jos namuose Vytauto gatvėje. Jos užrašyti prisiminimai yra pas mus farmacijos rinkinių archyve.

Farmacininkė A. Izbenskienė žemiškąją kelionę baigė 1997 metais ir amžinojo poilsio atgulė šalia savo vyro V. Izbensko Ginkūnų kapinėse, Šiauliuose. Kapo kauburėlis praeinančiam visada primena, kad čia ilsisi farmacininkai A. ir V. Izbenskai.

Reikia paminėti ir tai, kad Anastazijai ir Vaclovui Izbenskams 2016 metais būtų sukakę 122 metai.

04 07 2016 08

Farmacininkė Anastazija Izbenskienė (1894–1997). Dirbo Barnaulo, Kuršėnų, Žagarės ir Šiaulių miesto vaistinėse.
Asmeninio archyvo nuotr.

 
Straipsnių peržiūros
94549444
Į viršų