Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) darbuotojai nuo pirmosios gaisro dienos, kilusios vienoje granules gaminančioje Radviliškio įmonėje, praneša apie pavojų aplinkai. Situacija po truputį gerėja – Radviliškyje tvarkomos gaisro gesinimo vandeniu užterštos teritorijos. Taip pat gerėja padėtis ir Pakruojo rajone, kur teršalai pateko į Petraičių vandens tvenkinį.
Tiesa, Radviliškio rajone paskelbta ekstremali situacija dar neatšaukta, tačiau padėtis tvarkoma. ŠRAAD Radviliškio agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius ekstremalių situacijų komisijai pateikė siūlymą – šalia įmonės susikaupusį užterštą gesinimo vandenį perpumpuoti į senus Radviliškio nuotekų valymo įrenginių tvenkinius. Šie tvenkiniai jau seniai nebeeksploatuojami ir puikiai tam tinka.
Atliekami įvairūs aplinkos tvarkymo darbai
Prie atliekamų darbų prisijungė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ugniagesiai nutiesė ilgesnę nei dviejų kilometrų trasą ir skyrė mobilią perpumpavimo stotį.
Šeštadienį buvo pradėti užteršto vandens perpumpavimo darbai. Pirmiausia vanduo išpumpuotas iš aplinkui įmonę esančios teritorijos, po to iš tvenkinių ir lietaus kanalizacijos. Tikimasi darbus baigti dar šią savaitę.
Nuolat atliekami vandens tyrimai rodo, kad padėtis gerėja ir vandens telkiniuose. Obelės upėje ir jos intake rūgštingumas ir vandenyje ištirpusio deguonies kiekis pasiekė normos ribas. Atnaujintas ir Radviliškio nuotekų valymo įrenginių darbas.
Pakruojo rajone padėtis taip pat gerėja. Į Petraičių tvenkinį įtekančios Obelės vanduo jau prisotintas deguonimi, tad jo kiekis po truputį didėja ir pačiame tvenkinyje. Tiesa, iš Petraičių tvenkinio ištekančiame vandenyje ištirpusio deguonies kiekis dar labai mažas ir nesiekia 1 mg/l, tačiau prie užtvankos jau beveik nebesiformuoja putos.
Ekstremalios situacijos Radviliškio ir Pakruojo rajone buvo paskelbtos spalio pradžioje. Radviliškyje, gesinant degančias pjuvenas, buvo sunaudota daugiau kaip 120 tūkstančių kubų vandens. Be to, gaisrui gesinti buvo naudojama aplinkai pavojinga chemija. Po gesinimo užterštas vanduo pateko į paviršinius vandens telkinius bei į Radviliškio miesto valymo įrenginius ir paralyžiavo jų veiklą.
Situaciją nuolatos prižiūri aplinkosaugininkai
Tik prasidėjusį gaisrą atidžiai stebėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos pareigūnai. Apie situaciją nuolat buvo informuojama Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra ir rajonų savivaldybės.
ŠRAAD Radviliškio rajono agentūros vedėjas spalio 7 dieną gavo pranešimą, kad į Radviliškio nuotekų valymo įrenginius iš gaisravietės teka vanduo, kuris gali sutrikdyti jų darbą. Vedėjas nedelsiant kreipėsi į gaisro gesinimo štabą prašydamas nutraukti putas formuojančios medžiagos naudojimą bei atsiųsti jos saugos duomenų lapą. Putų naudojimas buvo nutrauktas.
Buvo paimti vandens mėginiai iš Radviliškio nuotekų valymo įrenginių bei Obelės upelio. Vizualiai buvo galima matyti, kad valytas vanduo nebeatitinka nustatytų normų, o nuotekų valymo technologinis procesas pažeistas. Apie susidariusią situaciją nedelsiant buvo pranešta UAB „Radviliškio vandenims“ ir Radviliškio rajono merui. Bendrovės vyriausias inžinierius buvo įpareigotas skubiai imtis nuotekų tinklų, kuriais gaisro gesinimo vanduo patenka į perpumpavimo siurblinę, užsandarinimo. Nepaisant pastangų, į valymo įrenginius atitekantis vanduo iš gaisravietės sustabdytas tik praėjus daugiau nei penkioms paroms.
Išgelbėta per 20 tonų žuvies
Matydamas blogėjančią situaciją, ŠRAAD Radviliškio rajono agentūros vedėjas pasiūlė gaisro gesinimui naudoti iš gaisro į greta esančią daubą ištekantį vandenį. Šis sprendimas buvo įgyvendintas sumažėjus vandens poreikiui.
ŠRAAD valstybinės analitinės kontrolės skyriaus ir Pakruojo rajono agentūros darbuotojai apie artėjančią grėsmę Pakruojo rajono vandens telkiniams ėmė skelbti jau spalio 13 dieną. Pastebėjus, kad deguonies kiekis Obelės upėje kritinis bei sparčiai mažėja greta esančiame Petraičių tvenkinyje, apie tai buvo pranešta Pakruojo rajono savivaldybės administracijai ir Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugijai. Padedant vietos žvejams, Pakruojo rajono žvejų ir medžiotojų draugija į kitus vandens telkinius perkėlė beveik 20 tonų įvairios žuvies.
Gaisro padariniai gamtai vis dar vertinami – atliekami gaisro metu užteršto oro, vandens ir grunto tyrimui. Padaryta žala gamtai gali siekti kelis milijonus eurų.
Parengta pagal ŠRAAD informaciją
