K. Dičius sako, kad skaudžios nelaimės įvykstančios kelyje vis dar yra labai skaudi ir didelė problema.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Ieva LIUBŠYTĖ
Pasaulinę dieną žuvusiems eismo įvykiuose atminti siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į kasdien keliuose žūstančius ir sužalojamus žmones.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Šiaulių AVPK) duomenimis, 2015 metų
sausio–spalio mėnesiais eismo įvykiuose žuvo mažiau žmonių nei per 2014 metų tą patį laikotarpį. Pasak Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Dičiaus, tam įtaką padarė bendras policijos ir visuomenės darbas bei pačių vairuotojų sąmoningumas.
Tačiau K. Dičius neslėpė, kad skaudžios nelaimės įvykstančios kelyje vis dar yra labai didelė problema.

Šiais metais žuvusiųjų mažiau
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki spalio 31 dienos Šiaulių AVPK užregistravo 259 eismo įvykius, kurių metu žuvo 14 žmonių ir 313 buvo sužeisti.
2014 metais per tą patį laikotarpį buvo užregistruoti 276 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 19 žmonių ir 343 buvo sužeisti.
„Eismo įvykių šiemet įvyko mažiau nei pernai dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų tai, kad šiemet buvo tikrai daugiau socialinės reklamos. O socialinė reklama yra labai veiksminga. Pavyzdžiui, kai buvo pradėta transliuoti reklama, kaip vaikas iškrenta per automobilio priekinį stiklą, nes nebuvo prisisegęs saugos diržų, tai dvigubai daugiau vairuotojų prisisegė saugos diržus. Be to, ir policija dirba pakankamai daug. Žinoma, policija pati viena tikrai nieko negalėtų padaryti, jei tam nepritartų visuomenė. Žmonės daugiau skambina, informuoja policininkus, kad kažkas šlaistosi gatvėmis ir tokie eismo dalyviai būna pašalinami. O tai padeda apsaugoti gyvybes. Tad bendras darbas ir pačių vairuotojų sąmoningumas ir daro įtaką tam, kad šiais metais eismo įvykių turime mažiau ir, tikiuosi, jų vis mažės“, – sako K. Dičius.

Tamsiuoju paros metu išvengti nelaimės sunkiau
Iš 259 įskaitinių eismo įvykių, kurie buvo užregistruoti 2015 metų sausio–spalio mėnesiais,
54 įvyko tamsiuoju paros metu – žuvo šeši žmonės.
Pasak K. Dičiaus, matomumas vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių įvyksta eismo įvykiai. „Visa kelių infrastruktūra, visos sankryžos yra rengiamos taip, kad vairuotojas vizualiai viską kuo geriau suprastų ir matytų. Jeigu kalbėtume apie pėsčiąjį, tai tamsiuoju paros metu jį ženkliai sudėtingiau pamatyti. Todėl būtent tamsoje ir įvyksta daugiau eismo įvykių. O ir mūsų vairuotojai tamsiuoju paros metu nelabai sumažina greitį“, – priežastis, kodėl tamsiuoju paros metu įvyksta daug eismo įvykių, įvardija K. Dičius.

Neblaivūs vairuotojai – opi problema
Nuo 2015 metų pradžios Šiaulių apskrityje dėl neblaivių vairuotojų kaltės eismo įvykiuose nukentėjo 28 žmonės, o 2014 metais – 32 asmenys.
„Neblaivūs vairuotojai – vis dar labai opi problema, – pripažįsta K. Dičius. – Bet kokiu atveju įvertinkime tai, kiek vairuotojų padaro avarijas girti ir kiek realiai važinėja neblaivų vairuotojų.
Problema yra ir mūsų požiūris į išgėrusį žmogų. Labai dažnai, sustoję aikštelėse, alkoholį vartoja vilkikų vairuotojai. Na, o tie, kurie tai mato, įsivaizduoja, kad čia viskas gerai ir nereikia informuoti policijos, kad jų kolega išvažiavo girtas. Kitose valstybėse požiūris yra kitoks.
Tad reikia suprasti, kad prie šių įvykių užkardymo labai daug kuo gali prisidėti visuomenė. Pirmiausia neleisti išgėrusiam vairuotojui sėsti prie vairo, o pastebėjus gatvėje važiuojantį įtartiną vairuotoją, apie jį reikia pranešti policijos pareigūnams.
Aš visada pabrėžiu tai, kad jeigu žmogus gavo vairuotojo pažymėjimą, visos institucijos pripažino, kad jis gali vairuoti, vadinasi, šis žmogus yra sveikas ir mąstantis, tad turi atsakyti už savo veiksmus.“