Mūsų asmens duomenimis gali pasinaudoti kas netingi. Net mums to nežinant, ES gyventojų duomenys galėjo būti perduodami trečiai šaliai. Tačiau galiausiai teisybė vis tiek kažkada triumfuoja. Tą įrodo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo priimtas sprendimas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Jorūnė DAUNORIENĖ
Neužtikrino duomenų apsaugos
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas JAV bendrovėms gauti ir tvarkyti Europos gyventojų duomenis, 2000 metais Europos Komisija priėmė „Saugaus uosto“ sprendimą (angl. „Safe Harbor“ decision).
Sprendimas leido bet kuriai JAV bendrovei, kuri savanoriškai įsipareigojo laikytis sprendime išdėstytų privatumo principų ir pranešė apie tai JAV Komercijos departamentui, rinkti, gauti ir tvarkyti ES gyvenančių vartotojų duomenis.
Tačiau dabar Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, jog JAV neužtikrina pakankamos Europos gyventojų asmens duomenų apsaugos, todėl „Saugaus uosto“ sprendimas, supaprastinęs duomenų perdavimą JAV bendrovėms, pripažintas negaliojančiu.
„Sprendimas nebuvo netikėtas, manau, kad jis buvo pakankamai svarbus ir turėtų būti laikomas istoriniu, nes anksčiau nieko panašaus teismas nebuvo pripažinęs“, – ,,Šiaulių naujienoms“ sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova.
Pažeidė žmogaus teises
Pasirodo, kad „Saugus uostas“ atvėrė duris masiniam sekimui ir pažeidė pagrindines žmogaus teises.
„Buvo pažeidžiama teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą bei teisė į efektyvią teisminę gynybą. Kol gyvavo „Saugaus uosto“ sprendimas, duomenų apsaugos institucijos, veikiančios Europos Sąjungos valstybėse, negalėjo kvestionuoti duomenų perdavimo į JAV. Duomenys keliavo be teisminės ar administracinės priežiūros“, – pabrėžia N. Bitiukova.
Kadangi „Saugaus uosto“ sprendimas nebegalioja nuo š. m. spalio 6 dienos, JAV bendrovės turės surasti kitų mechanizmų, kurie leistų perduoti ES vartotojų duomenis į JAV.
Tai gali būti privalomų korporatyvinių taisyklių, kurioms turėtų pritarti ES šalių narių asmens duomenų apsaugą prižiūrinčios institucijos, nustatymas.
Užsakomųjų paslaugų teikėjai gali įtraukti papildomas sąlygas į sutartis su vartotojais, tačiau ir šiuo atveju kai kurių ES šalių gyventojų asmens duomenų perdavimui ir tvarkymui bus reikalingas institucijų pritarimas.
Privatumo apsauga nėra pervertinama
Vis dėlto dar atsiranda teigiančių, kad privatumo apsauga yra pervertinama. Tačiau N. Bitiukova su tuo kategoriškai nesutinka: „Lietuvoje ilgą laiką nebuvo kalbama apie šią problemą. Visi žino, kad teisė į privatumą yra tokia pat svarbi, kaip ir kitos teisės. Tiesiog galbūt reikėtų, kad apie privatumo apsaugą būtų dažniau kalbama.“
Tai, kad žmonėms rūpi jų privataus gyvenimo apsauga, patvirtina ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto atliktų apklausų duomenys. Remiantis šiais duomenimis, matyti, kad gyventojai jautriau reaguoja į savo privatumo – ypač duomenų – apsaugos pažeidimus. Todėl teigti, jog teisė į privatumą yra pervertinama, nereikėtų.
Ragina netylėti
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės klausimais ragina aktyviau ginti savo teises. Įtarus, kad kiti asmenys neteisėtai disponuoja jūsų asmens duomenimis, reikėtų kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją ir pateikti skundą.
Džiugina tai, kad panaši sistema galioja ir kitose ES valstybėse. Susidūrus su pažeidimu kitoje šalyje, taip pat galima kreiptis į Duomenų apsaugos inspekciją, kuri atlieka panašias funkcijas, kaip ir Lietuvoje.
