Naujų technologijų bumas ir nykstančios ribos tarp „sava“-„nesava“, „legalu“-„nelegalu“ yra didžiulis iššūkis kūrėjams ir jų teises ginančioms organizacijoms. Bendra Europos skaitmeninė rinka siekia užtikrinti vartotojų teises naudotis kino, muzikos ar kitais kūriniais, o taip pat ir autorių galimybes gauti teisingą atlygį už kūrybą.

„Ši paslauga negalima Jūsų šalyje“, – užrašas kompiuterio ekrane priverčia pasijusti ne Europos dalimi, o atsilikusia trečiojo pasaulio šalimi. Legaliai įsigyti norimą kūrinį nėra galimybių, tačiau svetainių, siūlančių uždraustą vaisių, apstu.
Skaitmeninė darbotvarkė yra vienas didžiausių ES prioritetų ir pagal galimą poveikį lyginama su Šengeno erdvės sukūrimu. Bendra skaitmeninė rinka gali paskatinti naujų verslų atsiradimą ir sukurti tūkstančius darbo vietų. Europos Parlamentas iki 2016 metų įvertins 16 konkrečių tikslų ir veiksmų, kuriais skatins el. prekybą, kovos su paslaugų apribojimais atskirose šalyse, modernizuos vartotojų duomenų ir autorių teisių apsaugą.

Kiekvienam savo
Skaitmeninės paslaugos, autorių kūriniai ir jų sklaida dažnai ribojamos nacionaline teritorija. Šiuo metu Europos Parlamentas ruošia savo poziciją bendros skaitmeninės rinkos tema. „Kol kas kiekviena frakcija turi skirtingas nuomones, o Parlamento nariai gina savo šalies interesus. Dar reikės daug diskutuoti, kad galėtume sukurti visus tenkinančią sistemą“, – apie vykstančius procesus pasakoja europarlamentaras Antanas Guoga. Vienas iš svarbiausių bendros skaitmeninės erdvės tikslų – panaikinti kliūtis prekybai tarp valstybių narių ir paskatinti ekonomikos vystymąsi.
Anot Europos Parlamento nario, kol kas ši rinka neveikia: kiekviena šalis nori platinti savo šalyje sukurtus gaminius ir sunkiai įsileidžia produkciją iš kitų ES valstybių. „Norėdami viską daryti visoje Europoje tarsi namuose, turime tapti bendra rinka visomis prasmėmis. Laukia didelė revoliucija“, – įsitikinęs A. Guoga. Europarlamentaras pabrėžė, kad Lietuvai bendroji skaitmeninė rinka būtų ypač naudinga dėl to, kad mes galime daug ką daryti pigiau ir greičiau nei kitų šalių gamintojai.

Dabartinės autorių teisės – iš XIX a.
Kuriant bendrą skaitmeninę rinką, didelis dėmesys bus skiriamas autorių teisių pritaikymui šiuolaikinei rinkai. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovė Nijolė Janina Matulevičienė konstatuoja, kad naujosios technologijos atvėrė daugybę galimybių tiek vartotojams, tiek autoriams, tačiau pastariesiems tampa sunku apsaugoti savo kūrinius nuo neteisėto naudojimo, plagijavimo ir kopijavimo.
Vis dėlto, kuriant naujas autorių teises, būtina derinti ne tik autorių, bet ir vartotojų teises: „Reikia užtikrinti vartotojų teises naudotis visomis galimybės įsigyti kūrinius, bet taip pat ir autorių galimybes gauti teisingą atlygį už kūrybą. Kaip tai bus užtikrinama – labai svarbus diskusijų objektas“, – teigia N. J. Matulevičienė. Jos nuomone, viena iš galimybių užtikrinti teisingą atlygį jau egzistuoja – tegul ir kritikuojamas, laikmenos mokestis jau dabar veikia kaip atlygio autoriams kompensacijų sistema.
Atlikėjas Jurgis Didžiulis, asmeniškai ne kartą susidūręs su nelegaliu savo kūrybos naudojimu, sutinka, kad autorių teisių problema yra labai kompleksinė ir sudėtinga: „Šioje srityje yra daug ydingų vietų: ir verslo lūkesčiai, ir vartotojų požiūris... Be to, naujosios technologijos sukuria visai kitokią vartojimo specifiką“. J. Didžiulis pastebi, kad kino ar muzikos kūrinius žmonės parsisiunčia net negalvodami darantys neteisėtą veiksmą: „Internete tai atrodo normalu, nes nėra sąsajos su realybe. Pavyzdžiui, kai kompiuterio ekrane matome smurtą, mums atrodo, kad tai nėra tikra“, – pažymi atlikėjas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas tik patvirtina, kad vartotojai nesusimąsto apie savo veiksmų legalumą. Bendrovės atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų negalvoja, kad vagia intelektinę nuosavybę. Stasys Drazdauskas – teisininkas ir aktyvus naujųjų technologijų vartotojas – mano, kuriama bendra Europos skaitmeninė rinka galėtų išspręsti nelegalaus kūrinių parsisiuntimo ir naudojimo problemą. Teisininkas sveikina Europos Parlamento apsisprendimą kovoti su paslaugų blokavimu teritoriniu pagrindu, nes šis dažniausiai neturi jokios pagrindžiamos būtinybės: šiuo metu mokėdamas už paslaugas vienoje ES šalyje, kitoje šalyje vartotojas neturi galimybės naudotis legaliai įsigytu turiniu. „Kita vertus, tik efektyviai blokuodami neteisėto turinio siuntimo svetaines pagaliau sudarysime sąlygas užsidirbti kūrybinėms industrijoms, o ne piratams“, – sako teisininkas.
Keisti nusistovėjusius verslo modelius – legalius ar nelegalius – niekada nebūna lengva, tačiau pokyčiai skaitmeninėje erdvėje vyksta jau dabar. Vilties vartotojams ir kūrėjams teikia tai, kad Europos institucijos – Europos Parlamentas, Komisija ir vadovų Taryba – ne kartą įrodė savo gebėjimus rasti kompromisus ir nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Tai leidžia tikėtis, kad ilgainiui bendra skaitmeninė rinka, nepaisant kai kurių šalių pasipriešinimo, vis dėlto bus sukurta taip, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis liktų sveika – vartotojai galės legaliai pasiekti norimą turinį, o jo kūrėjai gaus tinkamą atlygį.
Pagal Europos Parlamento informaciją parengė Laima TRUMPYTĖ