Apeliacinis teismas paskelbė, kad panaikina Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendį ir išteisina Igorį Strupeikį ir Romaną Čokovą dėl kyšio reikalavimo. Priėmęs tokį sprendimą Teismas naikina I. Strupeikiui ir R. Čokovui kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis – ir procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario pareigų.
Greta JANČIAUSKIENĖ
Ginčas dėl įrašyto pokalbio
Teismo tvirtinimu, kaltinimai buvusiems politikams buvo grindžiami 2008 m. balandžio 13 d. darytu garso įrašu, kuriam STT pareigūnai neturėjo privalomos teismo sankcijos, t. y. šie duomenys nėra teisėtais būdais surinkti įrodymai ir jais negali būti remiamasi. Po kelių dienų nuo minėto įrašo darymo dienos, t. y. balandžio 17 d., prokurorai gavo verslininko J. pareiškimą dėl kyšio reikalavimo, gavo reikalingą sankciją, tačiau prašyme sankcijai gauti yra vėlgi remiamasi neteisėtai surinkta informacija, t. y. balandžio 13 d. įrašais. Teismas pabrėžia, kad iš neteisėtos informacijos negali gimti teisėtas rezultatas, t. y. jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Teismų praktika nurodo, kad tais atvejais, kai duomenis renka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar tie duomenys gauti teisėtais būdais.
Liudytojas J. teismui papasakojo, kad balandžio 13 d. įrašą darė ne savo iniciatyva, o sulaukęs prašymo iš STT pareigūnų, kurie teigė turintys žinių apie tą dieną įvyksiantį susitikimą su I. Strupeikiu. Esą tuo metu galimai bus reikalaujama kyšio bei pasiūlė įrašyti pokalbį. Verslininkui sutikus, davė jam diktofoną. Liudijęs STT pareigūnas patvirtino šią informaciją apklausos metu ir nurodė, kad tuo momentu I. Strupeikio atžvilgiu dar nebuvo pradėtas joks tyrimas. Kolegijos nuomone, tokius veiksmus STT pareigūnas galėjo atlikti tik esant pagrindui, t. y. pradėjus operatyvinį tyrimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad techninių priemonių naudojimą bendra tvarka gali vykdyti tik operatyvinės veiklos subjektai, o ne savavališkai pasitelkti privatūs asmenys.
Todėl teismas konstatavo, kad balandžio 13 d. susitikime verslininkas J. priemones naudojo ne bendra tvarka, o specialia tvarka, tačiau neturint sankcijos taikyti nusikalstamos veikos imitavimo modelį. Tokia situacija apribojo I. Strupeikio teisių minimalią apsaugą, kurią turi kiekvienas asmuo demokratinėje valstybėje. Teisių ribojimas galimas tik pagal įstatymus, o šio reikalavimo nebuvo laikytasi. Teismas konstatavo, kad duomenų rinkimas nuo pat pradžios buvo neteisėtas.
Įtarė, jog reikalauja pinigų už palankius sprendimus
Teismo teigimu, matyti, kad 2008 m. pavasarį vykdyti R Čokovo pokalbių pasiklausymai buvo vykdomi remiantis bendro pobūdžio informacija iš nepatikrintų šaltinių, neva jis, būdamas Šiaulių m. Ūkio ir plėtros komiteto nariu, nuo 2007 m. galimai reikalauja pinigų už palankius sprendimus tvirtinant sklypų detaliuosius planus. Tačiau šioje medžiagoje nėra informacijos apie nagrinėjamoje byloje minimą konkretų kyšio iš J. ir D. reikalavimą už pagalbą patvirtinant konkrečių sklypų Pavasario g. detaliuosius planus.
Esą remiantis vien gandais ar panašia nepatikrinta informacija nepakanka duomenų konstatuoti apie R. Čokovo padarytą nusikaltimą. Byloje nėra duomenų, kad pokalbiuose, kurių buvo klausomasi, I. Strupeikis ir R. Čokovas nuo balandžio 10 iki 13 d. būtų kalbėjęsi apie minimus sklypus Pavasario g., apie verslininkus J. ir D., planuojami susitikimai ar minimos kitos šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Todėl Teismas konstatavo, kad STT pareigūnai iki balandžio 13 d., t. y. iki neteisėto informacijos surinkimo dienos, neturėjo jokių teisėtais būdais surinktų faktinių duomenų apie tai, kad R. Čokovas galimai reikalaus, reikalauja ar rengiasi reikalauti kyšio iš J. ir D. už sklypų detaliojo plano patvirtinimą. Jo kaltė nuosprendyje buvo grindžiama tik neteisėtai surinkta balandžio 13 d medžiaga.
Abu politikai buvo pripažinti kaltais
Primename, kad Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo nusprendęs, kad I. Strupeikis ir R. Čokovas nuo 2008 metų balandžio iki birželio iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje tiesiogiai iš verslininkų D. ir J. reikalavo 200 tūkst. litų kyšio. Už šią sumą Šiaulių miesto tarybos nariai esą žadėjo padėti patvirtinti buvusių valymo įrenginių teritorijoje esančius žemės sklypų detaliuosius planus. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 metų balandžio mėnesį. Abu politikai buvo pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo ir nuteisti realiomis ketverių metų laisvės atėmimo bausmėmis. Nuteistieji nuosprendį apskundė ir Lietuvos apeliacinis teismas išteisino politikus padaręs išvadą, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai prieš šiuos asmenis atliko provokacinius veiksmus. LAT nesutiko su tokia išvada – išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros skundą, LAT grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
„Apeliaciniame skunde I. Strupeikis prašėsi išteisinamas, o R. Čokovo gynėjas prašė nuosprendį ginamojo atžvilgiu panaikinti, bylą nutraukti. Prokuroras prašė pripažinti įrodymais 2008 m. balandžio 13 d. atliktų operatyvinių veiksmų metu gautus, 2008 m. balandžio 25 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir protokolo priede ( kompaktiniame diske) užfiksuotus duomenis, nekeičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies“, – sakė Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.



