Z. Griguola: „Nelegalią veiklą įrodyti būtų daug lengviau, jei verslo liudijimą ar patentą turinčio asmens veikla labiau matytųsi bendrame procese.“
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Diana JANUŠAITĖ
Neteisėtai dirbančių asmenų skaičius auga, darbdaviai nesirūpina darbuotojų saugumu, o patys darbuotojai ne visada laikosi saugos reikalavimų. Tokios pagrindinės mintys nuskambėjo trečiadienį Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriuje surengtame susitikime.
Turintys verslo liudijimus – gudrauja dažniausiai
Pagal pastarųjų penkerių metų duomenis, Valstybinėje darbo inspekcijoje skundų ir pranešimų skaičius sumažėjo nuo beveik 9 tūkst. 2009 m. iki 4,7 tūkst. 2013 m. Šiaulių apskrityje pernai gauti 353 skundai ir pranešimai, šiemet – 242.
Apie 90 proc. ištirtų skundų ir pranešimų susiję su darbo įstatymų pažeidimais. Iš jų daugiausia - dėl nelegalaus darbo, darbo užmokesčio vėlavimo ar delsiamo atsiskaitymo, taip pat dėl darbo laiko režimo ir apskaitos, darbo apmokėjimo organizavimo.
Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zenono Griguolos teigimu, išvengti mokesčių besistengiančios įmonės pasiūlo žmonėms įsidarbinti pagal veiklos patentą ir tokiu būdu užslepia tikruosius darbinius santykius.
Anot jo, žmogus negali ateiti pas organizacijos vadovą ir sakyti, kad pas jį dirbs su verslo liudijimu. Jis gali teikti tik paslaugą. Pavyzdžiui, asmuo, turėdamas statybos verslo liudijimą, tokioje organizacijoje gali dirbti tik kaip statybininkas, tačiau jei veikia kaip statybos organizacija, tuomet įsidarbinti negali. Tai laikoma neteisėtu darbu.
„Įrodyti tokius atvejus yra pakankamai sudėtinga. Tai daug laiko ir žmogiškųjų išteklių reikalaujantis procesas. Nelegalią veiklą įrodyti būtų daug lengviau, jei verslo liudijimą ar patentą turinčio asmens veikla labiau matytųsi bendrame procese. Nes šiuo metu mes matome tik vienos vadovybės produkciją, individualia veikla užsiėmę žmonės iš šio konteksto iškrenta“, - pagrindinę priežastį įvardijo Z. Griguola.
Darbuotojai nesirūpina savo saugumu
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika sakė, kad jei žmogus pats sau sąmoningai nepripažins, jog dirbdamas nelegaliai ar nesilaikydamas saugos reikalavimų, pirmiausia kenkia pats sau, tol nebus pasiekta jokių rezultatų.
„Baudų skyrimas ne išeitis: šiandien nubaudžiam, o rytoj jie vėl tą patį daro. Reikia sukurti naują mechanizmą, per kurį asmuo įsisavintų, kad taip elgtis negalima - galbūt per naujus draudimus arba galimybę verslininkams atgauti mokesčius ir panašiai“, - siūlė A. Lupeika.
Z. Griguola pastebėjo, kad verslininkai savo veiklos strategiją pakeičia tik išsigandę darbo inspektorių: „Toks jausmas, kad asmenys savo saugumu darbe pradeda rūpintis ne todėl, jog patys nenukentėtų, o dėl to, jog kažkas atvažiuos ir patikrins.“
A. Lupeikos teigimu, šiuo atžvilgiu, siekiant padidinti žmonių sąmoningumą, vykdoma veikla, kurios metu darbo inspektoriai daug kalba su darbdaviais ir darbuotojais bei aiškina, kaip, kodėl ir ką darbe galima daryti, o ko ne.
„Pastaruoju metu daugiausiai kalbėti tenka su jaunais, nepatyrusiais darbdaviais, verslą pradėjusiais vykdyti neseniai. Tuo tarpu didžiosios įmonės į savo darbuotoją žiūri palankiau, todėl su jais kalbama mažiau“, - išskyrė A. Lupeika.
Šiaulių apskrityje darbo inspektoriai už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus 2013 m. surašė 177 administracinių teisės pažeidimų protokolus, iš jų - 40 už nelegalaus darbo naudojimą; per tris šių metų ketvirčius – 107. Nustatytiems pažeidimams pašalinti pernai įteikti 227 reikalavimai, per šių metų 9 mėnesius – 185. Esant tiesioginei grėsmei darbuotojų gyvybei, vienu atveju pernai darbdaviui įteiktas reikalavimas sustabdyti darbus.
