Nusivylę Lietuvos teisinėmis institucijomis ir išnaudoję visus teisinės savo interesų gynimo būdus – galite kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (Strasbūro teismą).
Diana JANUŠAITĖ
Teismui skųstis galima tik dėl valstybės institucijų veiksmų
Strasbūro teismas yra tarptautinė institucija, kuri nagrinėja skundus asmenų, teigiančių, kad buvo pažeistos jų teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotojos teisės klausimais Natalijos Bitiukovos teigimu Strasbūro teismas gali nagrinėti skundus tik prieš tas valstybes, kurios ratifikavo Konvenciją bei papildomus protokolus, ir tik dėl faktų, įvykusių po tam tikrų datų.
„Teismui skųstis galima tik dėl valstybės institucijų (pvz., Seimo, Vyriausybės, teismų ar pan.) veiksmų. Teismas negali nagrinėti ir nenagrinėja skundų prieš privačius asmenis ar privačias organizacijas“, - sako N. Bitiukova.
Į Strasbūro teismą galite kreiptis, jei manote, kad esate asmeniškai ir tiesiogiai nukentėjęs nuo vienos ar keleto Konvencijos garantuojamų teisių pažeidimo, kurį padarė Lietuvos valstybė.
Teismas priima skundą tik tuo atveju, jei jis atitinka kelias formalias sąlygas: Yra išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės; Nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai; Analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas); Skundas nėra anonimiškas.
Apie 95 proc. pareiškimų, pateiktų Strasbūro teismui yra pripažįstami nepriimtinais, nes besikreipiantys žmonės neišpildo vieno iš šių priimtinumo reikalavimų.
„Lietuviai dažniausiai neišnaudoja visų valstybės vidaus teisinės gynybos priemonių dėl to nesulaukia pagalbos iš Strasbūro teismo. Teismas nenori nagrinėti skundų, pirmiausiai, valstybei nesuteikdamas progos, pačiai ištaisyti savo pažeidimo“, - išskiria N. Bitiukova.
Turėti advokatą nebūtina
Į Strasbūro teismą reikia kreiptis siunčiant pareiškimą paštu arba asmeniškai atvykus į Strasbūrą.
Oficialios Strasbūro teismo kalbos yra anglų ir prancūzų. Tačiau Teismo kanceliarijai galima rašyti bet kurios valstybės, ratifikavusios Konvenciją, oficialia kalba. Lietuva yra ratifikavusi šią Konvenciją, tad galima rašyti ir lietuviškai.
Rašant prašymą reikia nurodyti savo asmens duomenis, skundo pobūdį, aiškiai išdėstyti visas faktines aplinkybes, išvardinti oficialius bylos sprendimus, nurodant kiekvieno jų datas ir juos priėmusias institucijas bei pridėti šių sprendimų kopijas.
„Į Strasbūro teismą galite kreiptis padedamas advokato arba kito juridinio atstovo. Tačiau turėti advokatą nėra privaloma. Tačiau kitoje stadijoje, kai teismas priims jūsų prašymą ir valstybėms reikės komunikuoti tarpusavyje, tuomet, advokato pagalbos jau gali prireikti“, kalba N. Bitiukova.
Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, po to, kai teismas nusprendė pateikti klausimus dėl bylos Vyriausybei ir buvo gauti jos atsakymai, žmonėms gali būti suteikta galimybė prašyti nemokamos teisinės pagalbos, jei neturi pakankamai lėšų susimokėti už advokato paslaugas. Tačiau tam yra taikomi griežti reikalavimai. Teismui reikės parodyti metinių įplaukų dokumentus, nurodančius metines įplaukas, turtą ir panašiai.
Teismo procesas nepagrįstai ilgas
„Bendradarbiavimo procesas tarp Teismo ir fizinio asmens labai sudėtingas. Kiek laiko gali užtrukti pats susirašinėjimas, neaišku. Yra buvę bylų, kai vienas žmogus atsakymą gauna per metus, o kitam tenka palaukti penkerius ar net šešerius. Jūs greitai nesužinosite kada gausite atsakymą ir ar jis bus teigiamas. Strasbūro teismas neprivalo išsamiau paaiškinti dėl kokių priežasčių prašymą atmetė. Jiems užtenka nusiųsti laišką, kuriame tiesiog informuojama, kad prašymas nepriimtinas. Nors, žinoma, tokie atvejai prestižo teismui tikrai neprideda“, - informuoja N. Bitiukova.
Paprastai teismo procesas vyksta raštu ir tik ypatingais atvejais šaukiamas žodinis bylos nagrinėjimo posėdis. Jeigu pareiškimas pripažįstamas nepriimtinu, jo tyrimas laikomas baigtu. Jei pareiškimas pripažįstamas priimtinu, jis nagrinėjamas iš esmės.
Tokiu atveju byla gali pasibaigti teismo sprendimu dėl bylos esmės arba sprendimu, patvirtinančiu šalių pasiektą taikų susitarimą.
Taikaus susitarimo atveju valstybė ir pareiškėjas susitaria dėl sąlygų, pavyzdžiui piniginės kompensacijos, tam tikrų valstybės veiksmų ir panašiai, kuriomis pareiškėjas sutinka užbaigti skundo nagrinėjimą.
Konstatavęs pažeidimą, Teismas iš valstybės gali priteisti piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Strasbūro teismui atmetus fizinio ar juridinio asmens pranešimą, asmuo turi teisę kreiptis į Jungtinių tautų organus, pavyzdžiui, Žmogaus teisių komitetą. Ten proceso eiga vyksta panašiai kaip ir Strasbūro teisme, tik į komitetą pareiškimo negalima teikti lietuvių kalba.
