Vairuotojai tyčia spusteli greičio padalą šalia telkšančios balos.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Diana JANUŠAITĖ
Vasaros liūtys – ne tik atgaiva po tropinių karščių: dėl slidžios kelių dangos padidėja avarijų skaičius, pėstieji skundžiasi nekultūringais juos purvinu balų vandeniu aptaškančiais vairuotojais, vairuotojai piktinasi prasta kelių būkle.

Skundžiasi vairuotojų kultūros stygiumi
Nedrausmingu vairuotojų elgesiu ir netvarkomais keliais dažnai skundžiasi daugelis eismo dalyvių. Šiaulietis Artūras piktinasi vairuotojų išsiauklėjimo stoka.
„Lyjant smarkiam lietui, praeiviai neretai turi pasitraukti atokiau nuo šaligatvio arba prisidengti skėčiu, nes tik taip gali apsisaugoti nuo dideliu greičiu lekiančių automobilių keliamų vandens purslų. Kaip vairuotojai nesupranta, kad tokiais atvejais greitį reikia sumažinti, atidžiau žiūrėti, kur važiuoti, ir nelenkti kitų automobilių. Nejau jie nežino, kad nedrausmingai lėkdami slidžiais keliais gali sukelti autoįvykius, kurie dažnai baigiasi mirtimi. Manau, tokius vairuotojus reikia griežčiau bausti arba visai neleisti jiems vairuoti“, - sako Artūras.
Jam pritaria daugiau nei dvidešimt metų teisę vairuoti turintis Algimantas. „Negaliu pakęsti, kai vyraujant prastoms oro sąlygoms vairuotojai nesustoja, bet specialiai padidina greitį ir toliau važiuoja. Baisiausia, kai jie pradeda lenkti kitus antrąja kelio juosta. Tuomet negaliu susilaikyti nenusikeikęs. Kituose Lietuvos miestuose vairuotojai žymiai kultūringesni. Pastebiu, kad jie praeivius praleidžia net vietose, kur nėra pėsčiųjų perėjos. O Šiauliuose, stovint prie perėjos, kartais reikia laukti net pusvalandį, kol automobilį vairuojantis žmogus teiksis sustoti. Žinoma, situaciją blogina ir prasta miesto kelių būklė. Niekaip nesuprantu, kodėl kelininkai užuot lopę duobes iš karto nepatiesia naujos kelio dangos, juk taip sutaupytų patys ir mums padarytų daugiau naudos“, - skundžiasi Algimantas.
„Eidama gatve visada jaučiuosi nejaukiai. Norėdama išvengti šio jausmo, gatvę pereinu tik tose vietose, kur yra šviesoforas. Nes kitur vairuotojai ne visada sustoja. Pasitaiko, kad žengus pirmąjį žingsnį vieni pėsčiuosius praleidžia, o kiti lekia toliau. Nors taip tikrai neturėtų būti“, - pastebi Ilona.

Nedrausmingiausi – jauni vairuotojai
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Dičiaus teigimu, toks elgesys kelia pavojų visiems eismo dalyviams: „Prie vairo sėdintis žmogus turi įvertinti visas galimas grėsmes kelyje. Jei dėl lietaus vyrauja prastas matomumas, tuomet vairuotojas turėtų sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio. Jei kelio iš viso nesimato, tuomet reikia sustoti dešiniame kelkraštyje, įjungti šviesas ir stovėti.“
Anot K. Dičiaus „kelių erelių“ atsiranda visada: „Nelaimingų atsitikimų padaugėja šiltuoju metų laiku, kai po smarkių liūčių kelias tampa slidesnis. Žinoma, visų eismo pažeidimų negalima sieti tik su prastomis oro sąlygomis. Yra tokių vairuotojų, kurie nedrausmingai vairuoja visada. Tam esame mes, kad juos sudrausmintume ir paaiškintume, kaip, kur bei kada galima važiuoti.“
Policijos pareigūnas sako, kad sudrausminti eismo pažeidėjus siekiama nuobaudomis. „Kiekvienas rajonas, atsižvelgdamas į situaciją keliuose, imasi skirtingų prevencinių priemonių. Tačiau būna atvejų, kai visoje Lietuvoje pradedama intensyviau kontroliuoti tam tikras kelių eismo sritis. Už kiekvieną pažeidimą taikomos įvairios nuobaudos: piniginė bauda, teisės vairuoti atėmimas, automobilio konfiskavimas ar administracinis areštas. Deja, nuobaudas galime taikyti ne visais atvejais. Pavyzdžiui, specialiai prie balų greitį spaudžiantiems vairuotojams nieko negalime padaryti. Jie patys turėtų suprasti, kad taip elgtis negražu“, - sako K. Dičius.
Pareigūno teigimu, daugiausiai eismo pažeidimų padaro 18–25 metų jaunuoliai. „Jie viršija greitį ir atlieka kitus chuliganiškus veiksmus. Pavyzdžiui, dėl nesuprantamų priežasčių lenkia kitą automobilį per dvigubą ištisinę priešpriešinę eismo juostą. Toks elgesys automatiškai laikomas tyčiniu, nes netyčia žmogus tokio veiksmo atlikti negali. Manau, jauni žmonės taip elgiasi, nes nori pasirodyti prieš kitus arba siekia save išbandyti ekstremaliose situacijose. Tokius chuliganus reikia griežčiau bausti, dažniau atimti iš jų teisę vairuoti. Be to, jaunuoliams reikia nuolat aiškinti, kad už kiekvieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą reikia atsakyti. Jie privalo suprasti, kad neatsakingai elgdamiesi kelyje rizikuoja ne tik savo, bet ir aplinkinių gyvybe“, - pabrėžia K. Dičius.

Šalinami tik avariniai padariniai
Ne ką mažesnį pavojų liūčių metu eismo dalyviams kelia netvarkingi keliai ar nenutekančios balos. Šiaulių miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo Arūno Adomaičio teigimu, liūtys kelius tik apgadina: „Gausus lietus pirmiausiai pakenkia želdiniams, kurie vėliau užtveria ar padaro nepravažiuojamus kelius. Taip pat lietus gali išplauti prie gatvių esančią žvyro dangą ir taip ją apgadinti. Tuo tarpu asfalto gatvės nėra tokios jautrios, paprastai liūtys didelės žalos joms nepadaro“, - sako A. Adomaitis.
Vedėjas pasakoja, kad didelių liūčių padarinių išvengiama naudojant nutekamąsias vandens sistemas: „Siekiant išvengti gatvių patvinimo, naudojamos infiltravimo sistemos. Jomis vanduo susigeria į aplinkui esantį gruntą arba jis surenkamas į tunelius ir išleidžiamas mažesne srove į nuotekų sistemą ar upę. Tai sumažina maksimalius srautus ir patvinimo galimybę.“
Anot A. Adomaičio, sistemos atnaujinamos pagal poreikį: „Dažniausiai šalinami tik avariniai padariniai. Kosmetiniai darbai atliekami rečiau, nes tam trūksta lėšų. Smulkias išlaidas kompensuoja „Šiaulių vandenys“. O jei gedimas reikalauja kapitalinio remonto, tuomet papildomų lėšų skiria Savivaldybė arba Kelių direkcijos ministerija.“

Daugiausiai eismo pažeidimų padaro 18–25 metų jaunuoliai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.