Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir Lietuvos advokatūra pastebi, kad vis dažniau pažeidžiamos Europos Sąjungos direktyvos dėl teisės į vertimą, teisės į informaciją ir teisės turėti advokatą. Todėl svarstoma, kokie teisės aktų ir praktikos pakeitimai reikalingi siekiant tinkamo direktyvų perkėlimo į Lietuvos teisę. Teisininkų teigimu, teisės aktai, kuriuos privalo taikyti visos ES šalys, įtvirtina tik minimalias garantijas, dėl to vis dar kyla rimtų problemų nacionalinėje praktikoje. Siekiant pasiekti veiksmingesnius žmogaus teisių gynimą užtikrinančius teisėkūros sprendimus, būtina identifikuoti teisinio reguliavimo spragas.
Diana JANUŠAITĖ
ES direktyvas reikia tikslinti
ŽTSI teisininkų rengtoje diskusijoje dalyvavę advokatai atskleidė, kad nors teisės į vertimą ir į informaciją direktyvų nuostatos į Lietuvos teisę formaliai yra perkeltos, praktikoje jų garantuojamos teisės dažnai nėra užtikrinamos.
Teikiant vertimo paslaugas įtariamiesiems, ypač kai verčiama iš Lietuvoje rečiau pasitaikančių užsienio kalbų ir asmuo nemoka populiaresnės užsienio kalbos, kyla problemų dėl vertimo kokybės. Situaciją apsunkina tai, kad nėra nei realaus vertimo kokybės priežiūros, nei vertėjų savireguliacijos mechanizmo, nesukurtas vertėjų registras.
Užtikrinant įtariamojo ir jo gynėjo informuotumą baudžiamajame procese, daugiausiai problemų kelia susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ribojimai. Advokatai pastebi, kad neretai teisėsaugos pareigūnai manipuliuoja procesinėmis nuostatomis, sudarydami kliūtis gynybai susipažinti su reikalingais duomenimis.
Panašių sunkumų kyla ir užtikrinant teisę turėti advokatą: nors iš esmės tokia teisė Lietuvos įstatymuose įtvirtinta ir dabar, teisėsaugos pareigūnai kartais sukuria dirbtines kliūtis ir sunkumus advokatui susisiekti su ginamuoju ar tai padaryti laiku.
Privalo žinoti savo teises
„Ikiteisminio tyrimo tyrėjai, prokuroras, teisėjas kaltinamąjį, tiriamąjį ar nukentėjusįjį privalo supažindinti su įtariamųjų / kaltinamųjų teisėmis, kad žmonės jomis galėtų pasinaudoti. Nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos pradžios momento turite teisę turėti advokatą. Jeigu pageidaujate, advokatą galite susirasti pats. Priešingu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras paskirs advokatą, kurio paslaugos jums nekainuos“, - teigia Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas Smirnovas.
Specialisto teigimu, įtariamasis / kaltinamasis taip pat turi teisę reikalauti vertėjo. „Turite teisę į vertėją žodžiu visose teismo proceso stadijose. Jeigu nesuprantate proceso kalbos, jums turėtų būti paskirtas vertėjas žodžiu, o dokumentai išversti į suprantamą kalbą. Neprivalote atsakyti į jokius klausimus ar pasirašyti jokių dokumentų, jeigu jų nesuprantate. Jei asmuo prašo vertėjo, tuomet procesas be jo paslaugų neatliekamas. O kaip tie vertėjai yra parenkami, atsakyti negaliu, nes pats baudžiamajame procese nedalyvauju. Aš su situacija, kai užsieniečiui nėra suteiktos teisės į advokatą ar vertėją, nesu susidūręs“, - sako V. Smirnovas.
Gali kreiptis į Pirminės teisinės pagalbos skyrių
Pasak specialisto, reikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagos gali kiekvienas įtariamasis / kaltinamasis: „Norintys susipažinti su surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga asmenys turi prašyti prokuratūros leidimo. Per septynias darbo dienas prokuratūra turi atsakyti, ar tokią informaciją teiks. Žinoma, prokurorai gali uždrausti susipažinti su surinkta medžiaga, tačiau privalo nurodyti, kodėl.“
Teisininko teigimu, informacijos apie žmonių teises rasti nesunku. „Informacijos apie įtariamųjų / kaltinamųjų teises žmonės gali rasti Baudžiamajame kodekse, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, įvairiuose internetiniuose puslapiuose arba tiesiogiai kreiptis į rajonų Pirminės teisinės pagalbos skyrių. Teisingumo ministerijos duomenimis, praėjusiais metais į savivaldybės Pirminės teisinės pagalbos skyrių kreipėsi 2273 žmonės. Dažniausiai dėl šeimos ir civilinių teisinių klausimų“, - pabrėžia V. Smirnovas.
