Lietuvoje per metus kilo mažiau gaisrų, tačiau ugnis atnešė daug didesnės finansinės žalos gyventojams – sudegė brangesnis žmonių turtas, informuoja vienos draudimo bendrovės ekspertai.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Bendrovės statistika rodo, kad per 2013 m. kilo 5 proc. mažiau gaisrų, tačiau vieno gaisro padaryta žala išaugo 30 proc.
Namas supleška per keletą valandų
„Dega ir butai, ir namai, ir sodybos, ir ūkiniai pastatai. Štai vasarą nemažai stambių gaisrų kyla dėl žaibų, kurie trenkia į įvairios paskirties statinius – dega ir ūkiniai, ir gyvenamieji pastatai. Vasarą tai yra dar pavojingiau, nes neretai šeimininkai būna išvykę ir gaisro greitai nepastebi. O mediniam pastatui sudegti iki pamatų tereikia kelių valandų. Deja, vasarą drausti namų ateina žmonės tik po didelių audrų ir skaudžių kitų žmonių pavyzdžių“, – teigė šios draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Pasak jo, nemenkus nuostolius patiria ir mūrinių namų savininkai – ugnis pastato išorėje pasimato kur kas vėliau, todėl namo vidus, daiktai, įranga jau būna visiškai sudegę, o namas kartais ir nebeatstatomas.
Didžiausia baimė – prarastas namų turtas
Vasaros audros ir žaibai pavojingi ne tik dėl tiesiogiai trenkiančio žaibo – žaibas gali sutrikdyti elektros instaliaciją, dėl kurios užsidega namuose esantys elektros prietaisai. Tai gana pavojingas gaisras, kai sunku net nustatyti gaisro priežastį – namuose nėra atviros ugnies šaltinių, elektros instaliacija tvarkinga, buitiniai prietaisai nauji, o štai po audros kilęs gaisras nuniokoja namus arba sugadina prietaisus.
Draudimo bendrovės užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų tvirtina, kad sunkiausia jiems būtų atkurti prarastą namų turtą. Pasak G. Matiuko, šie duomenys liudija, jog didžioji dalis mūsų šalies žmonių sunkiai finansiškai atsigautų po gaisro, nes nemaža dalis gyventojų savo namų ir juose esančio turto nėra apdraudę. Didelei daliai Lietuvos gyventojų nebepavyktų po gaisro atkurti to gyvenimo lygio, kurį buvo pasiekę, nes niekas nekompensuotų ugnies padarytų nuostolių.
Prieš kelionę būtina pasirūpinti saugumu
Žalų departamento direktorius patarė atostogų sezonui prasidėjus pasirūpinti žaibolaidžiais ant namų ir ūkinių pastatų, nepamiršti išvykstant išjungti prietaisus iš elektros tinklų, nepalikti namų ir sodybų be ugnies signalizacijos.
„Namuose reikia uždaryti langus, duris, jeigu yra kietojo kuro krosnis ar kitos krosnys, dūmtraukių sklendes uždaryti, ventiliacines angas. Šie patarimai ypač aktualūs dėl kamuolinių žaibų. Žaibuojant gali susidaryti kamuolinis žaibas, kuris yra labai pavojingas. Susidarius skersvėjui ir vyksta to ugnies kamuolio judėjimas. Todėl reikia apsisaugoti nuo skersvėjo“, – antrino Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiasis specialistas Gintaras Zonis.
