2012 m. pabaigoje prie V. Kazlauskienės kontoros buvo surengtas piketas. Pasižiūrėti piketuotojų atvyko ir pats teisiamasis E. Kazlauskis, kuris visą laiką šypsojosi, filmavo susirinkusiuosius, o po to pasislėpė savo mamos kontoroje.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį dviem buvusiems Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams ir vieno iš jų sūnui.
Kurstė piktnaudžiauti tarnybine padėtimi
Kaltinamoji Virginija Kazlauskienė kaltinta tuo, kad ji, būdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja, ir jos sūnus Edvinas Kazlauskis, veikdami bendrai, siekdami padėti K. J., kad jis administracinėje byloje išvengtų atsakomybės už du pažeidimus ir būtų nubaustas mažesne nuobauda, sukurstė kaltinamąjį Žilviną Astrauską, dirbusį Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėju, piktnaudžiauti tarnybine padėtimi. V. Kazlauskienė, duodama patarimus, kaip išspręsti administracinę bylą, padėjo piktnaudžiauti, dėl to Ž. Astrauskas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priimdamas sprendimą administracinėje byloje K. J. atžvilgiu ir tokiais kaltinamųjų veiksmais buvo pažemintas teisėjo vardas, pakenkta teismo autoritetui ir tuo pačiu padaryta didelė žala valstybei.
Palenkęs Ž. Astrauską padaryti šį nusikaltimą buvo kaltinamas ir K. J., tačiau įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, nenustatyta, todėl jis išteisintas.
Davė alkoholinio gėrimo butelį
Taip pat V. Kazlauskienė kaltinta tuo, kad kavinėje už pageidaujamą sprendimą, kad asmens civilinė byla būtų paskirta pageidaujamam teisėjui, bylų skirstymą vykdančiam Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkui Rimantui Žilevičiui davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį – alkoholinio gėrimo butelį. Byloje buvo kaltinamas ir R. Žilevičius, tačiau gegužės 7 d. jo atžvilgiu byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
V. Kazlauskienė kaltinta tuo, kad piktnaudžiaudama ir naudodamasi tarnybine padėtimi, siekdama asmeninės naudos, telefonu paskambino Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjai ir prašė neskirti jos sūnui E. Kazlauskiui kardomosios priemonės suėmimo, kurio klausimą sprendė minėta teisėja, taip ji pažemino teisėjo vardą, pakenkė teismo autoritetui ir tuo pačiu padarė didelę žalą valstybei.
Primename, kad po Specialiųjų tyrimų tarnybos pareikštų įtarimų V. Kazlauskienė parašė prašymą dėl atleidimo iš einamų pareigų. Nei prašyme Teisėjų tarybai, nei šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei savo apsisprendimo priežasčių moteris nenurodė. Nusivilkusi teisėjos mantiją moteris Šiauliuose įkūrė advokatės kontorą.
Teismo posėdžio metu kaltinamieji savo kaltę neigė, tačiau jų kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Bausmės vykdymas atidėtas
„Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į kiekvieno iš jų padarytas nusikalstamas veikas, jų sunkumą ir mastą, pavojingumą visuomenei, vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme. Kaltinamųjų padarytas piktnaudžiavimas tarnyba baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, papirkimas – prie baudžiamųjų nusižengimų. Atsižvelgta ir į kiekvieno iš kaltinamųjų asmenybę, juos charakterizuojančius duomenis“, – sakė Kauno apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Gintarė Veželytė-Putnikienė.
Teismas V. Kazlauskienę pripažino kalta ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę vienerius metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo, o jos sūnų pripažino kaltu ir paskyrė laisvės atėmimą trijų mėnesių laikotarpiui. Pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas jiems atidėtas vieneriems metams ir nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui – neišvykti už gyvenamos vietos ribų ilgiau kaip septynioms paroms. Teismo nuomone, kaip asmenybės jie gali būti pataisyti neizoliuoti nuo visuomenės.
Ž. Astrauskas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką ir jam paskirta bausmė – teisės atėmimas dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
