„Teisinio švietimo lygis Lietuvoje labai žemas. Dėl to į teismus besikreipiančių ir vargstančių su ilgomis teisinėmis procedūromis žmonių kiekis nuolat auga, daugėja bylų teismuose. Tai susiję su tuo, kad žmonės nežino ne tik savo teisių, bet ir pareigų. Akivaizdu, kad teisiškai išprususiai visuomenei būtų kur kas svarbiau laikytis bendrų taisyklių, o ne jas laužyti ir keliauti po teismus. Žmonės turi žinoti, kaip nugyventi gyvenimą be teismo“, – penktadienį Nacionalinėje teismų administracijoje vykusioje diskusijoje „Teisiškai išprususi visuomenė: šiandien ir rytoj“ kalbėjo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Patartina dalyvauti įstatymų kūrime
Teismai, norėdami visuomenei paaiškinti, kokia atsakomybė jų laukia už tam tikrus įstatymų pažeidimus, kada ir dėl ko galima kreiptis į teismus ir kada geriau spręsti ginčus be jo, kasmet visoje Lietuvoje organizuoja po kelis šimtus atvirų durų dienų renginių, teisėjai skaito paskaitas studentams ir moksleiviams, dalyvauja teisinio švietimo projektuose. Spaudos dienos proga teismai pakvietė žiniasklaidos, valstybės institucijų ir visuomenės atstovus pasikalbėti apie tai, kaip teisinį žmonių išprusimą didinti greičiau ir efektyviau.
„Patys teismai ir Teisingumo ministerija, šiuo metu rengianti Visuomenės teisinio švietimo 2014-2016 m. veiksmų planą, vieni nieko nepasieks. Teisiniu švietimu turi rūpintis visa valstybė – pradedant jaunąja karta ir baigiant senjorais. Žmonės turi žinoti, kokie įstatymai galioja ir kas gresia už jų pažeidimus. Nemažiau svarbu, kad žmonės patys aktyviau dalyvautų įstatymų kūrime ir įsidėmėtų, jog teismai vadovaujasi tuo, ką priima Seimas“, – pažymėjo Teisėjų tarybos narė Diana Labokaitė.

Teisės pagrindus suteikti mokykloje
Diskusijoje dalyvavusi žurnalistė Aurelija Žutautienė pasidalijo savo pačios patirtimi. „Per savo darbo praktiką ne kartą ir pačiai yra tekę atsakinėti į redakciją skambinančių žmonių klausimus apie teisinės pagalbos galimybes, apie piliečių teises ir pareigas. Akivaizdu, kad tokios informacijos trūksta, ypač regionuose. Visai neseniai atlikau mažą apklausą tarp savo pažįstamų ir aiškiai supratau, kad teisinių žinių pagrindų jaunajai kartai labai trūksta. Vienintelė išeitis – teisės pagrindų disciplina mokyklose“, – mano žurnalistė.
Diskusijos dalyviai įvertino ir teisiniam švietimui skiriamo finansavimo pasekmes. „Iki šiol valstybė šiai sričiai lėšų praktiškai neskyrė, tad ir rezultatas nėra stebinantis. Šiuo metu Lietuvoje yra tik šešios mokyklos, kuriose jų pačių iniciatyva dėstomi teisės pagrindai“, – pažymėjo renginyje dalyvavęs Teisingumo ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Sergejus Tichomirovas.

 

 
Straipsnių peržiūros
94583004
Į viršų