Pagal kokius kriterijus vertinami laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, siekiantys būti lygtinai paleisti, kada išsiskiria Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos ir teismo nuomonės – šiuos ir kitus su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus šią savaitę pataisos namuose aptarė teisėsaugos institucijų atstovai.

„Teismas nuteistuosius vertina pagal elgesio visumą – tiek iki patekimo į laisvės atėmimo vietą, tiek esant joje. Nuteistųjų, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika viršijo 60 taškų iš 100 galimų, teismas prašymų netenkino“, – sakė renginyje dalyvavusi Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkė R. Dambrauskaitė.
Teismo vadovės teigimu, vertinami nuteistojo ankstesni nusikalstami veiksmai, jų pavojingumas visuomenei. Atsižvelgiama į tai, ar asmuo pažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, ar dalyvavo užimtumo programose, ar keitėsi jo elgesys. Taip pat vertinami ir kriminogeniniai veiksniai: ar prieš patekdamas į laisvės atėmimo vietą nuteistasis vartojo narkotikus, ar piktnaudžiavo alkoholiu, kokios jam būdingos mąstymo ir elgesio klaidos.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vertina nuteistojo elgesį, pakartotinio nusikalstamumo riziką jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. „Nors komisija vertina tik tą laikotarpį, kai nuteistasis yra pataisos namuose, matome, kad 80 procentų komisijos ir teismo nuomonė dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo sutampa“, – pabrėžė Panevėžio pataisos namų direktorius E. Norvaišas.
„Lygtinis paleidimas – tai laisvės atėmimo bausmės pakeitimas kitokiomis sąlygomis. Nuteistasis anksčiau laiko į laisvę paprastai paleidžiamas paskyrus jam tam tikrus įpareigojimus. Ta laisvė yra sąlyginė, nes lygtinai paleistą asmenį nuolat stebi probacijos tarnybų darbuotojai, kontroliuojantys, kaip įpareigojimai vykdomi“, – pabrėžė Panevėžio apygardos probacijos tarnybos direktorius E. Toliušis.

Pagal Nacionalinės teismų administracijos pranešimą parengė Algirdas BALKYS