Paskutinėmis 2013 metų gruodžio dienomis ir prasidėjus naujiems, 2014-iesiems, metams, sukčiai Šiaulių apskrityje vėl buvo aktyvūs: viliojo iš žmonių pinigus, konfidencialius asmens elektroninės bankininkystės duomenimis, apgavo perkančius internetu.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ

Kišenė suplonėjo 14 tūkst. litų
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Gailutė Smagriūnienė informavo, kad praėjusių metų gruodžio 26 d. vienas šiaulietis internetu „pirko“ striukes. Tą pačią dieną radviliškietis norėjo įsigyti mobilųjį telefoną, tačiau nei vienas, nei kitas nei prekių negavo, nei pinigų neatgavo.
2013 m. gruodžio 29–2014 m. sausio 6 d. nuo telefoninių sukčių nukentėjo keturi šiauliečiai ir Pakruojo rajono gyventoja. Du šiauliečiai už tariamas artimų giminaičių „išdaigas“ neteko po 1000 litų, o vienas – 1800 litų. 84-erių metų šiaulietė sukčiams atidavė 5000 litų.
Labiausiai nukentėjo 42-ejų metų Pakruojo rajono gyventoja. 2013 m. gruodžio 31 d. Linkuvos miestelio gyventojai mobiliojo ryšio telefonu paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė Kauno vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu, pranešė, kad jos banko sąskaita naudojama pinigams plauti, ir apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės slaptažodį bei kodus, kuriais pasinaudojus kitą dieną iš moters sąskaitos buvo paimta 14 000 litų.

Neatskleisti savo duomenų
Policija dar kartą prašo gyventojų būti atidesniems ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
Gyventojai turėtų žinoti, kad policijos bei kitų tarnybų pareigūnai, paskambinę telefonu, nereikalauja perduoti grynųjų pinigų, pasakyti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenų ar atlikti kitų bankinių operacijų. Kalbėdami su nepažįstamaisiais telefonu neturėtumėte jiems pasakoti ir apie savo santaupas, atskleisti mokėjimo kortelių kodų, asmens duomenų, adreso.
„Policijos pareigūnai negali užbėgti už akių kiekvienam potencialiam sukčiui, be piliečių pranešimų, pagalbos sunkoka nutraukti sukčiaujančių asmenų veiklą anksčiau nei bus padaryta turtinė žala“, – teigia G. Smagriūnienė.

Taikinyje – senyvo amžiaus žmonės
Apie sukčiavimo būdus informuokite giminaičius, pažįstamus, kaimynus, kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais. „Dažniau nei kiti, nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės – garbaus amžiaus tėvus ar gimines turinčių gyventojų labai prašome pasikalbėti su senoliais ir paaiškinti jiems apie telefoninių sukčių spendžiamų pinklių pavojus ir kaip elgtis paskambinus sukčiautojui“, – sako atstovė spaudai G. Smagriūnienė.
Sulaukę panašaus pobūdžio skambučių, jokiu būdu nesuteikite prašomos informacijos, o kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, nedelsdami kreipkitės į artimiausią policijos įstaigą arba skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112 arba 02.