Rėkyvos miške spanguoliavusias ir pasiklydusias šiaulietes rado belgų aviganė.
Šiaulių AVPK nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Nei tamsios nakties, nei pelkės gūdumos nepabūgo keturmetė belgų aviganė Lota ir Šiaulių patruliai, sulaukę miške pasiklydusių senolių pagalbos šauksmo, praneša Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Po sėkmingos dviejų uogautojų gelbėjimo operacijos ir kinologas, ir jo ugdytinė atrodė apgailėtinai – iš miško jie išniro „pasipuošę“ kibiais dagių ir varnalėšų žiedais, kurie skaudžiai gėlė šunelį. Tačiau kinologas Dalius Valančiauskas ir jo Lota, nors ir pavargę po 10 kilometrų klampojimo pelke, buvo nusiteikę puikiai. Gerą nuotaiką kurstė jų triūso vaisiai – dviejų moterų, trykštančių džiaugsmu, kad šaltą naktį nereikės drebėti gūdžioje pelkėje, euforija.
Pasiklydo Rėkyvos miške
Policijos budėtojai 73 metų šiaulietės telefono skambučio sulaukė trečiadienį apie 19 valandą. Moteris pranešė, kad ji iš ryto su drauge automobiliu atvažiavo į Rėkyvos mišką spanguoliauti ir pasiklydo. Pagal jos pasakojimą pareigūnams pavyko nustatyti apytikrę moterų palikto automobilio stovėjimo vietą. Du policijos ekipažai su tarnybiniu šunimi atvyko į Šiaulių rajone esantį Vikurių kaimą ir, pakalbinę vienos sodybos gyventojus, surado moterų paliktą automobilį bei sužinojo, kuria kryptimi jos nuėjo į mišką. Apie 19 valandą 30 minučių patruliai įžengė į mišką. Tamsos siena ir aplink telkšantys pelkės vandenys pareigūnų ir jų ištikimo belgų aviganio judėjimą darė problemišką. Tik prožektorių šviesa tamsoje skynė kelią ir padėjo juo brautis pro brūzgynus. Vienas patrulių ekipažas nuėjo į vieną pusę, o Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis Ruslanas Popovas ir Kinologų būrio vyresnysis patrulis D. Valančiauskas su savo ugdytine Lota – į kitą.
Bėgo 5 kilometrų maratoną
Pareigūnai informavo, kad su moterimis palaikė ryšį telefonu ir vis teiravosi, ar jos girdi įjungtas automobilių sirenas, tačiau pasiklydėlės atsakė, kad kažkas lyg ir girdėti, tačiau garsas išsibarsto miške ir jos visai nesuvokia, iš kur jis sklinda. Patruliai moterų prašė nesiblaškyti ir iš vietos niekur nejudėti. D. Valančiauskas suprato, kad jo keturkojė užuodė žmogaus kvapą, nes nepaliaujamai pradėjo jį tempti viena kryptimi. Lota su didžiule jėga veržėsi pirmyn, tad pareigūnams teko risčia bėgti paskui ją, saugantis, kad neįpultų ir neprasmegtų pelkės vandenyje. Po maždaug 5 kilometrų maratono mišką skrodžiantis Lotos lojimas pranešė, kad ji pasiklydėles aptiko. „Tokios besidžiaugiančių žmonių euforijos man dar nėra tekę matyti“, – pasakojo D. Valančiauskas. „Tuo ir motyvuoja mūsų, kinologų, darbas, kad žmones dažnai tenka gelbėti iš labai kritinių situacijų. Jei operacija sėkminga, tai teikia didelį džiaugsmą“, – savo ugdytinės nuopelnais didžiavosi jis.
Laukė dar vienas iššūkis
Po šio džiaugsmo proveržio moterų ir pareigūnų laukė netikėtumas, o Lotai teko nauja užduotis – išvesti žmones iš miško, nes išsikrovė pareigūnus prie automobilio parvesti turėjusio navigacijos įrenginio maitinimo šaltinis. Be jo orientuotis miško tamsoje – neįmanoma. Tada keturkojei vėl buvo duota užduotis ieškoti žmonių – policijos pareigūnų, kurie buvo nuėję kita kryptimi ir, sužinoję, kad moterys rastos, laukė ateinančių kolegų miško kirtavietėje. Lota su užduotimi susidorojo puikiai – brūzgynais nuklampoję dar penkis kilometrus pareigūnai ir moterys išvydo jų laukiantį policijos ekipažą.
„Ir tada pažvelgiau į Lotą. Jos kailis buvo padengtas dagių ir varnalėšų „sagomis“, tik akys tarp jų žibėjo“, – su užuojauta apie savo keturkoję bičiulę pasakojo kinologas D. Valančiauskas. Kitą dieną Lotos laukė grožio procedūros, po kurių jos kailis atgavo ankstesnį blizgesį.
