
Prasidėjus šienapjūtei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai iškyla daug papildomų rūpesčių gesinant laukuose degančią žemės ūkio techniką, daržines ir ūkinius pastatus, kuriuose sukraunamas šienas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ
Norint išvengti skaudžių pasekmių, žemės ūkio bendrovės, ūkininkai, žemės savininkai, naudotojai, valdytojai turi pasirūpinti, kad žemės ūkio technika, atliekanti šienapjūtės darbus, būtų techniškai tvarkinga, aprūpinta kibirkščių gesikliais, efektyviomis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvais), praneša Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Joniškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Dažniausiai dėl lėšų stokos žemės ūkio bendrovės, ūkininkai į tai lengvabūdiškai numoja ranka, ignoruoja priešgaisrinę saugą, dėl to, laiku nepradėjus gesinti gaisro židinio, ugnis padaro nemažų materialinių nuostolių: sunaikinami pastatai, technika ir pašarai.
Joniškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba primena, kad prieš pradedant šienapjūtės darbus būtina tinkamai paruošti daržines ir pašarų saugyklas, t. y. užsandarinti pastatų sienas, sutvarkyti vartus ir duris, įrengti tvarkingus užraktus, pastatus aprūpinti apsaugos nuo žaibo įrenginiais, sutvarkyti elektros instaliaciją, pašarų saugyklose būtina matuoti šieno kaitimo temperatūrą: pirmąsias 20 dienų pradėjus krauti šieną – kasdien. Jeigu šienas nekaista, kitas 20 dienų galima matuoti temperatūrą kartą per savaitę.
Šienapjūtės metu, gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, bus vykdomi operatyviniai reidai, kurių metu bus tikrinama laukuose eksploatuojama technika, pastatai bei statiniai, kuriuose laikomas šienas, pašarai ir kt., o nustatytiems pažeidėjams bus taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus asmenys, padarę pažeidimą, gali būti nubausti nuo 25 iki 2000 litų bauda.



