Telefonu sukčiai išvilioja nemenkas sumas.
Red. archyvo nuotr.
Mindaugas JANULIONIS
Dvidešimt pirmas amžius – tai moderniųjų technologijų laikotarpis. Beveik kiekvienas žingsnis kas dieną tampa vis labiau kompiuterizuotas. Šiais laikais žmonės mobilųjį telefoną įvardija kaip būtiną kasdieninę susisiekimo priemonę. Neseniai buvo minima mobilaus telefono 40 metų sukaktis. Taip pat turbūt retas pilietis įsivaizduoja darbo dieną be interneto. Jam – jau 44 metai.
Per tiek metų šios ryšio priemonės vieniems žmonėms tapo darbo pagalbininkėmis, kitiems nepakeičiamais draugais, o tretiems – sukčiavimo įrankiais. Lietuvoje vis daugėja atvejų, kai žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, tampa telefoninių sukčių pasipelnymo šaltiniu. Paskambinęs sukčius praneša, kad pašnekovo artimasis papuolė į avariją, tad nedelsiant reikalingi pinigai žalai arba gydymo išlaidoms atlyginti. Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės internetu perveda pinigus į kažkieno sąskaitą už sūnaus, anūko ar dar kito giminaičio, kurio net neturi, išgalvotus nelaimingus atsitikimus.
Sukčiauja kaliniai
Nors tarp tokių skambintojų dažnai pasitaiko ir laisvėje esančių sukčių, statistika byloja, kad daugiausia skambinantys yra kaliniai. Suimtiesiems sukčiavimas – būdas „užsidirbti“ dideles sumas pinigų. Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovas spaudai Raimondas Klimantavičius sako, kad yra net keli būdai, kaip sulaikytiesiems perduoti mobiliojo ryšio telefoną ar kitą atitinkamą ryšio priemonę. „Pakankamai dažnai ryšio priemonės yra randamos pas naujus atvykėlius, kurie į Šiaulių tardymo izoliatorių atvyksta tiesiai iš policijos komisariatų“, – sako R. Klimantavičius. Ar tai reiškia, kad policija neatlieka išsamaus patikrinimo? „Sunku pasakyti, tačiau kažkokiu būdu suimtieji sugeba iš policijos į izoliatorių atvykti su neleidžiamomis ryšio priemonėmis“, - sako jis. „Kitas būdas yra šiek tiek primityvesnis, - sako pareigūnas. - Dažnai suimtųjų draugai iš laisvės bando permesti paketus su ryšio priemonėmis. Kadangi suimtiesiems laisvi pasivaikščiojimai po izoliatoriaus teritoriją yra draudžiami, kaliniai bando tuos paketus „sužvejoti“ – meta virvę su įvairiais kabliukais ir bando siuntinį įsitraukti į kamerą.“ Tačiau, anot jo, tokie paketai yra dažnai pastebimi ir konfiskuojami. „Toks neleistinų ryšio priemonių perdavimo būdas yra labai lengvai pastebimas – prižiūrėtojai dažnai randa paketus ir juos konfiskuoja. Per savaitę registruojami net keli pažeidimai, tačiau galima daryti prielaidą, kad ne visi paketai yra pastebimi, nes, kaip žinote, gyventojai sulaukia kalinių skambučių“, - atvirauja jis. Dar vienas būdas, leidžiantis kaliniams užsiimti finansinėmis aferomis – bevielio interneto skleidėjo (modemo) įsigijimas. Pastebima, kad suimtieji gali turėti kompiuterį, tačiau interneto ryšys yra draudžiamas. Taip pat kaliniams leidžiama turėti kitokios technikos - muzikos grotuvą ar televizorių. Pasak R. Klimantavičiaus, dažnai nuteistieji ryšio priemones slepia techninėje įrangoje. „Pasitaiko atvejų, kai suimtieji išardo prietaiso vidų ir jame paslepia interneto ryšį skleidžiančią priemonę. Taip pat tokia technika su interneto skleidėju yra perduodama su siuntomis - nuteistųjų draugai ar artimieji perduoda leistiną įrangą su draudžiamu interneto skleidėju viduje, taip pažeisdami įstatymą, - pasakoja jis. - Be to, negalima atmesti atvejų, kai patys izoliatoriaus darbuotojai kaliniams perduoda ryšio priemones. Nors pareigūnai atvykę į darbą yra tikrinami apsaugos darbuotojų metalo detektoriumi, kai kurie vis tiek bando prasmukti, ir kartais jiems tai pavyksta. Pareigūnai rizikuoja, nes už paslaugas jie iš pačių kalinių arba jų artimųjų, matyt, gauna atlygį. Yra pasitaikę atvejų, kai pareigūnai buvo pagauti vykdant tokią nusikalstamą veiką. Šiemet buvo vienas atvejis, kai buvo sulaikytas pareigūnas, nešinas dviem modemais. Tokiems pareigūnams gresia baudžiamosios priemonės – papeikimas, atleidimas iš tarnybos ar net baudžiamoji atsakomybė pagal teisminį procesą.“
Bankai perspėja nebūti patikliems
Lietuvos bankininkai perspėja, kad banko funkcijas internetu vykdantys gyventojai privalo būti atidūs ir netikėti nepažįstamų asmenų prašymais pervesti pinigus į jų sąskaitas. „Labai svarbu šviesti visuomenę, kad žmonės skirtų didesnį dėmesį savo duomenų, prisijungimų prie elektroninės bankininkystės, slaptažodžių apsaugai ir būtų atidesni. Naudotojams privalu priminti, jog bankas niekuomet neprašo savo klientų atskleisti jokių konfidencialių duomenų telefonu ar internetu“, - sako Mindaugas Dambrauskas, „Danske Bank“ Produktų ir kanalų plėtros departamento vadovas.
