Sukčiavimo atvejų per praėjusius metus išaugo trigubai.
Redakcijos archyvo nuotr.
Aleksandras RIMDŽIUS
Praėjusią savaitę į Šiauliuose gyvenančio devyniolikmečio pašto dėžutę atėjo pora visai nelauktų laiškų. Greituosius kreditus teikiančių kompanijų „SMS CREDIT.LT“ ir „VIVUS.LT“ pranešimuose buvo teigiama, kad jo vardu buvo paimti kreditai. „SMS CREDIT.LT“ laiške nurodoma, kad jo vardu praėjusių metų lapkritį buvo paimtas 1 000 litų kreditas ir su palūkanomis dabar jis yra skolingas 1 180,49 Lt. „VIVUS.LT“ savo laiške nurodė, kad jo vardu tą pačią dieną taip pat paimtas 1 000 litų kreditas ir dabar su palūkanomis jis skolingas 1199,39 Lt. G. G. teigia jokių sutarčių su minėtomis kredito įmonėmis nesudarinėjęs. Nukentėjusysis įtaria iš matymo pažįstamą asmenį, kuris galėjo pasinaudoti jo asmens ir elektroninės bankininkystės duomenimis.
Tą pačią dieną į pareigūnus kreipėsi 60-metė joniškietė M. Š. Moteris skundėsi, kad neaiškiomis aplinkybėmis prarastais elektroninės bankininkystės kodais pasinaudojo piktavalis žmogus ir iš UAB „4FINANCE“ sausio 25 d. paėmė 1 700 litų greitojo vartojimo kreditą, kuris iš moters sąskaitos pervestas į F. R. sąskaitą.
Nukentėjusiųjų daugėja
Pasak Šiaulių AVPK atstovų, praėjusiais metais Šiaulių apskrityje nuo sukčių nukentėjo daug žmonių. Jei anksčiau žmonės buvo gąsdinami artimuosius ištikusiomis nelaimėmis, dabar viliojami elektroninės bankininkystės duomenys, prisistatant Mokesčių inspekcijos darbuotojais, darbdaviais, Federalinių tyrimų darbuotojais ir t. t. Pasinaudojant tais duomenimis, yra imami greitieji kreditai, kurie po to pasisavinami kartu su sąskaitoje buvusiais pinigais. Sukčiavimų praėjusiais metais užregistruota tiek pat kiek ir 2011 m. – 279. Daugiausiai jų užfiksuota Šiauliuose – 140 ir Radviliškio rajone – 52.
Sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje per praėjusius metus išaugo kone 3 kartus. Trečiąjį šių metų ketvirtį užregistruoti 3 559 sukčiavimo atvejai, tai yra 2,8 karto daugiau, palyginus su trimis pirmaisiais metų mėnesiais – rodo Vidaus reikalų ministerijos duomenys. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį atitinkamas rodiklis siekė 1 274 atvejus.
„Nepaisant to, kad apie šią problemą kalbama vis daugiau, statistika atskleidžia, kad žmonės mūsų šalyje dar nepakankamai atsargiai elgiasi su savo asmens ir el. bankininkystės duomenimis bei yra pernelyg patiklūs. Pavyzdžiui, gyventojai mano, kad, jeigu banko sąskaitoje turi nedidelę pinigų sumą, tai esą ją praradus būtų menkas nuostolis. Kita vertus, retai susimąstoma, kad sukčiai asmens duomenis gali panaudoti ne tik pasisavindami jau esamas lėšas, bet dar ir neteisėtai prisiskolinti papildomai“, – teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius.
Nenorintiems kredito – apsauga
„Nenoriu greito kredito“ – tai paslauga, skirta apriboti asmens galimybes gauti greitųjų ar kitų rūšių kreditų. Aktyvavęs paslaugą, asmuo įtraukia save į nekredituotinų asmenų registrą taip patvirtindamas ir pranešdamas, jog nenori gauti kredito iš Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų (greitųjų kreditų, smulkiųjų kreditų, vartojimo lizingų, lizingų).
Asmuo gali pasirinkti, kurių sektorių iš nurodyto sąrašo paslaugų teikimo nori atsisakyti.
Taip pat minėtas registras sudaro prielaidų gyventojams apsaugoti savo giminaičius nuo greitųjų kreditų ėmimo. Paslauga „Nepageidauju greito kredito“ aktyvuojama internetu per asmeninės kredito istorijos sistemą „Manocreditinfo.lt“ ir yra nemokama. Atsisakius paslaugos, informacija apie buvusią registraciją išlieka ir teikiama dar 90 dienų po paslaugos sustabdymo.
„Siekiant užtikrinti saugų naudojimąsi banko paslaugomis, pasitelkiamos moderniausios technologijos. Pavyzdžiui, itin saugi asmens identifikavimo priemonė yra kvalifikuotas elektroninis parašas, kuris leidžia prisijungti prie eBanko ir tvirtinti operacijas – nebereikia su savimi nešiotis slaptažodžių kortelės ar kodų generatoriaus. Vis dėlto kiekvienas privalo rūpintis savo saugumu ir pats – akylai saugoti ir niekam nepateikti slaptų kodų, prisijungimo vardo ar slaptažodžio. Pametus slaptažodžių kortelę ar iškilus bent menkiausiai rizikai, kad slaptą informaciją sužinojo kitas asmuo, svarbu nedelsiant susisiekti su banku“, – sako Darius Jasinskis, „Danske Bank“ Produktų valdymo departamento direktorius.
Nekredituotinų asmenų registro informacija yra prieinama visų rūšių Lietuvoje veikiančioms ir kreditus teikiančioms finansų įstaigoms.
Šiuo metu šia paslauga jau yra pasinaudoję 2 664 nepageidaujantys greitųjų kreditų asmenys.
