Nukentėjusiosios pusės advokatei reikalaujant bus aiškinamasi, ar itin žiauriu S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės Nedos R. nužudymu kaltinamos Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė vykdydamos šį nusikaltimą išties veikė vienos.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
Aleksandras RIMDŽIUS
Itin žiauriai savo bendramokslę nužudžiusios šiaulietės galėjo veikti ne vienos. Tokią prielaidą vakar Šiaulių apygardos teisme toliau nagrinėjant gimnazistės nužudymo bylą išreiškė Nedos R. tėvų interesus ginanti advokatė. Šiuos įtarimus sustiprino prieš porą savaičių kratos metu vienos iš kaltinamųjų V. Vaitiekaitytės kameroje rastas mobiliojo ryšio telefonas.
Rado mobilųjį telefoną
Nukentėjusiosios pusės advokatei reikalaujant bus aiškinamasi, ar itin žiauriu S. Šalkauskio gimnazijos moksleivės Nedos R. nužudymu kaltinamos Viktorija Vaitiekaitytė ir Viktorija Lietuvninkaitė vykdydamos šį nusikaltimą išties veikė vienos. Advokatės teigimu, suabejota ar smulkaus sudėjimo merginos vienos galėjo įvykdyti nusikaltimą, kuriam reikėjo nemenkos fizinės jėgos.
Siekiant nustatyti galimus bendrininkus, advokatė taip pat prašė atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje, V. Vaitiekaitytės kameroje rasto mobiliojo telefono tyrimą bei nustatyti, kas jos vardu atidarė banko sąskaitą ir perveda jai pinigų. Mobilųjį telefoną su krovikliu V. Vaitiekaitytės kameroje Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai aptiko kratos metu šių metų sausio 14 dieną.
Nukentėjusios pusės prašymą teismas pateisino tik iš dalies. Nors teismo buvo prašoma iškviesti Joną Ž., šis prašymas buvo atmestas argumentuojant, kad jo atžvilgiu jau atlikti visi procesiniai veiksmai.
Teisme elgėsi agresyviai
Teismo metu kaltinamosioms teko atremti su naujais kaltinimais susijusius klausimus. V. Vaitiekaitytė į klausimus atsakinėjo itin grubiai ir įžūliai. Ji teigė mobilųjį telefoną su baterijos krovikliu radusi įkalinimo įstaigos dušo persirengimo kabinoje. Ji atmetė kaltinimus nužudymu iš chuliganiškų paskatų ir palaikų išniekinimu, teisindamasi neva nesuprantanti, ką tai reiškia. Žmogžudystei ji tvirtino ryžusis dėl neva Nedos R. skleidžiamų paskalų. Jos teigimu, nužudytoji ją ir artimus jai žmones šmeižė mokykloje ir už jos ribų, kaltinamąsias ji neva vadindavusi savižudėmis, narkomanėmis ir prostitutėmis. Apkalbų objektu, pasak jos, tapo ir Jonas Ž., su kuriuo V. Vaitiekaitytė kažkada draugavo.
Jokių replikų tiesiogiai iš nužudytosios V. Vaitiekaitytė teigia negirdėjusi, o apie tai, kad ji yra apkalbama, sužinojusi iš draugų. Konkretaus asmens, kuris jai perdavė šias žinias, ji nesugebėjo įvardyti. Pasak V. Vaitiekaitytės, mintis apie nužudymą gimė spontaniškai – pasikalbėti pakviesta Neda R. viską neigė ir tiesiog „taip išėjo“.
Į tai nužudytosios motina pareiškė, kad turi atsinešusi laikraštį, kuriame V. Vaitiekaitytės motina teigia prieš kelias savaites iki nusikaltimo iš savo dukters girdėjusi kalbas apie susidorojimą.
Moteriai taip pat rūpėjo išsiaiškinti, ar dėl tokio dalyko, kaip apkalbos, išties vertėjo žudyti. „Gal jūs su visais paskalų skleidėjais žadėjote taip susidoroti?“, – klausė ji. V. Vaitiekaitytė neprisipažįsta siekusi išniekinti aukos kūno – esą jį pjausčiusi, kad būtų lengviau paslėpti. Klausiama, kur paslėptos nerastos kūno dalys, kaltinamoji atšovė: „Negerai ieškote, jei nerandate“.
Į klausimą, kodėl izoliatoriuje siuntinėjo laiškelius V. Lietuvninkaitei su nurodymais, kokius parodymus duoti tyrėjams, V. Vaitiekaitytė atsakė norėjusi priminti likimo draugei visas bylos aplinkybes. Viename tokiame laiškelyje V. Vaitiekaitytė klausė savo nusikaltimo bendrininkės, ar jai nesivaidena nužudytoji.
Žudė, nes bijojo
V. Lietuvninkaitė taip pat nesutiko su praėjusiame teismo posėdyje prie kaltinimo prijungtais įtarimais nužudymu iš chuliganišku paskatų ir kūno išniekinimu.
Tiesa, mergina prisipažino asmeniškai neturėjusi jokios dingsties žudyti Nedos R.
Nors V. Lietuvninkaitė teigė mokykloje iš savo aukos jautusi panieką, apie tai, kad ir ją vadina narkomane, ji sužinojo iš V. Vaitiekaitytės.
V. Lietuvninkaitė teigė maniusi, jog jos bendrininkė tiesiog norėjusi iškviesti Nedą R. pasiaiškinti dėl skleidžiamų apkalbų ir ją sumušti.
Į pagalbą V. Lietuvninkaitę virtuvėje su Neda R. santykius besiaiškinanti V. Vaitiekaitytė pasikvietė trumpąją žinute.
Mergina sako nedrįsusi pasipriešinti V. Vaitiekaitytės autoritetui. Savo draugę ji apibūdino kaip neprognozuojamą, linkusią į žiaurumą ir prisiminė mačiusi, kaip ji įspyrė vienai jai prieštaravusiai merginai. V. Lietuvninkaitės teigimu, prieš pat įvykį V. Vaitiekaitytė jai pačiai siūlė tapti jos auka.
Neigė sąsajas su religinėmis apeigomis
Visi kraupiame nusikaltime naudoti įrankiai, pasak V. Vaitiekaitytės, jau buvo jos močiutės bute.
Paprašyta paaiškinti, tarpusavio susirašinėjimuose naudotų apverstų kryžių ir svastikų simboliką, mergina teigė, jog svastika yra laimės simbolis. Ji neigė bet kokias nusikaltimo sąsajas su religiniais kultais.
Mergina teigė pykusi, nes jautėsi tiesiogiai žeminama, jos buvęs vaikinas Jonas Ž. taip pat buvo vadinamas vagimi ir narkomanu: „Kalbasi su draugėm, žiūri į mane ir juokiasi“.
Netrukus po nužudymo viešojoje erdvėje buvo pasklidusi informacija apie pietinėje miesto dalyje veikusią jaunimo sektą.
Abi teisiamosios – buvusios Psichiatrijos ligoninės pacientės, tačiau psichiatrijos ir psichologijos ekspertų pripažintos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgusios lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir galėjusios suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.
Už itin žiaurų nužudymą, kaip ir nužudymą iš chuliganiškų paskatų, numatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Už palaikų išniekinimą baudžiama iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Kitas teismo posėdis įvyks vasario 11 dieną.
V. Vaitiekaitytės kameroje rastas mobilusis telefonas.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
I klausima, kodel izoliatoriuje siuntinejo laiškelius V. Lietuvninkaitei su nurodymais, kokius parodymus duoti tyrejams, V. Vaitiekaityte atsake norejusi priminti likimo draugei visas bylos aplinkybes.
Vadimo SIMUTKINO nuotr.
