„Grįžtam į tuos laikus, kai gydytojams už klaidas kapodavo rankas“, - apie dar trims Šiaulių psichiatrijos ligoninės medikams užgriuvusius kaltinimus atsiliepia Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės Ūmių būsenų moterų skyriaus vedėjas Arūnas Rimkus.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Panašu, jog Šiaulių psichiatrijos ligoninėje artimiausiu metu nebebus kam dirbti. Teismams tris šios įstaigos medikus dėl paciento sužalojimo pasiuntus belangėn, teisiamųjų suole – dar trys šios ligoninės gydytojos psichiatrės.

Įtarimai – po pusantrų metų
Trys Šiaulių psichiatrijos ligoninės medikės – 58-erių metų Romualda Ališauskienė, 49-erių Asta Vasylienė bei 61-erių metų Janė Paliukienė kaltinamos tarnybinių pareigų neatlikimu įstaigos Ūmių būsenų skyriuje gydant 44-erių metų pacientą Stanislovą dėl alkoholinio delyro (baltosios karštinės).
Du priepuolius išgyvenęs pacientas buvo priimtas Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriuje. Ten jį apžiūrėję terapeutas ir neurologas somatinių susirgimų nerado. Netrukus jis buvo paguldytas į Šiaulių psichiatrijos ligoninę. Čia Stanislovui buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru bei traukuliais. Pacientas buvo rišamas prie lovos.

Trečią dieną pašlijus Stanislovo sveikatai, į įstaigą iškviesta greitoji pagalba, jam taikytos reanimacinės priemonės. Tačiau jos buvo neefektyvios – netrukus konstatuota Stanislovo mirtis. Vėliau ekspertai  nustatė, jog Stanislovas mirė dėl širdies nepakankamumo.

Liudininkės tapo įtariamosiomis
Valstybinė medicininio audito inspekcija, atlikusi trijų Šiaulių psichiatrijos ligoninės medikių darbo patikrinimą, didelių pažeidimų nerado. Iš pradžių medikės buvo apklaustos kaip liudininkės. Praėjus pusantrų metų, kai ekspertai atliko deontologinį tyrimą, nustatantį priežastinį ryšį tarp paciento mirties ir gydytojo veiksmų, medikėms buvo pareikšti įtarimai. Po jų sekė dar dviejų ekspertų išvados.

Vieno eksperto išvadomis, medikės turėjo įvertinti somatinius sutrikimus, būdingus nustatytai paciento diagnozei. Eksperto nuomone, reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimą bei širdies elektrokardiogramą. Vienos iš nusikaltimu kaltinamų medikių teigimu, elektrokardiogramai atlikti įstaigoje nebuvo galimybių – įstaigoje nėra laboratorijos.
Nė vienas iš ekspertų negalėjo patvirtinti, jog ligonis tikrai būtų išgyvenęs, jei jam būtų skirtas kitoks gydymas. Šių ekspertų išvadomis, pacientą gydę medikai teisingai nustatė diagnozę, papildomi tyrimai nebuvo būtini.
„Viską padarius, nuo alkoholinio delyro miršta iki 15 procentų žmonių“, - Šiaulių miesto apylinkės teisme per praėjusį posėdį kalbėjo vienas iš ekspertų.

Jaučiasi nekaltos
„Rado tokių netikslumų, kaip nepakankamai pilnai aprašyta ligonio būsena, nevisai atlikti rašto darbai. Bet šitie dalykai neturi tiesioginės įtakos paciento mirčiai“, - teigia gydytoja psichiatrė Romualda Ališauskienė. Tuo metu, kai mirė pacientas, medikės darbo valandos jau buvo pasibaigusios.
„Aš buvau budinti gydytoja. Priėmiau jį vakare, mano darbo valandos baigėsi rytą. Jis mirė ne prie manęs“, - teigė medikė. Jos nuomone, mirusio paciento atveju medikai elgėsi taip pat, kaip ir kitais analogiško susirgimo atvejais.

„Gydytojai šiuo atveju nesielgė kitaip, nei kitų ligonių gydymo atveju. Gydymo, slaugos, stebėjimo taktika tokia pati, kokia ir buvo taikoma kitu atveju. Mes, trys gydytojos, turinčios ilgą darbo stažą, jaučiamės nekaltos“, - sako R. Ališauskienė. Jos kolegės teigimu, klinikinėje praktikoje, kai pacientui nustatoma minėta patologija, tyrimai neatliekami. Medikai per tris dienas turi nustatyti paciento diagnozę. Šįsyk tai buvo padaryta pirmąją dieną.

„Viskas vyko labai staiga, galbūt dėl to nebuvo spėta suteikti visavertės pagalbos. 10 valandą ryto jam krito spaudimas, gydytoja nusprendė, jog jį reikia perkelti į Respublikinę ligoninę, taip visada daroma. Kai atvyko greitoji pagalba, pacientas dar buvo gyvas, jam buvo teikta reanimacinė pagalba. Reanimatologai sako, jog jeigu žmogaus organizmas pajėgus išgyventi, tai reanimacija padeda, bet jeigu organizmo funkcijos, resursai išsekę, tai ji nebepabeda“, - teigia R. Ališauskienė.

Artimieji nesutinka su diagnoze
Mirusio paciento artimieji baudžiamojoje byloje nesutinka su Stanislovui nustatyta diagnoze ir teigia, jog jis niekada neturėjo bėdų dėl alkoholio vartojimo.
Stanislovo artimos giminaitės nuomone, atsakomybėn turėjo būti patrauktas dar vienas pacientą priėmęs medikas, kuris esą turėjo skirti tyrimus, galėjusius išgelbėti paciento gyvybę. „Ne ten turėjo gydyti“, - „Šiaulių naujienoms“ teigė moteris.
Keturi nukentėjusieji iš gydymo įstaigos šiuo metu bando prisiteisti 400 tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti.

Primena kalinčių kolegų istoriją
Vykstant teisminiam procesui, trys medikės tebedirba Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. Teisminiai procesai paveikė ir pačių medikių sveikatą, jos neišsiverčia be vaistų. „Trukdosi darbas, prieš kiekvieną posėdį jaučiame nerimą. Šitiek metų dirbame, o dabar pasidarėme kriminalinės nusikaltėlės. Aš suprantu artimųjų skausmą“, - nelaikydama ašarų kalbėjo medikė.
Šiuo metu baudžiamosios bylos šalys ruošia baigiamąsias kalbas. Jos turėtų nuskambėti liepos pradžioje. Jei teismas įrodytų gydytojų psichiatrių kaltę, joms grėstų ne tik prarasti darbą, bet ir bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ši istorija R. Ališauskienei primena jos trijų kolegų – slaugytojo Andriaus Kalniko, slaugytojo Romaldo Vainausko bei slaugytojo padėjėjo Tomo Pelecko – bylą. Tiek vienu, tiek kitu atveju, Valstybinės medicininio audito inspekcijos darbuotojai medikams didelių priekaištų neturėjo, bet nepaisant to, byla pasiekė teismą.
Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės slaugytojai ir slaugytojo padėjėjas Šiaulių apygardos teismo, o vėliau ir Lietuvos apeliacinio teismo buvo pripažinti kaltais dėl sunkiai sužaloto paciento Romualdo Š., Nefrologijos skyriuje besigydžiusio dėl sunkaus laipsnio apsinuodijimo alkoholiu. Bylos duomenimis, medikai šokinėjo ant nukentėjusiojo. Trims medikams skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.

„Visame pasaulyje žmonės miršta dėl ligų komplikacijų, o tik pas mus žmonės miršta nuo gydytojų klaidų“, - apie teisinę atsakomybę sako R. Ališauskienė. Jos nuomone, medikai suinteresuoti pagydyti kuo daugiau ligonių, lygiai kaip ir prokurorai – ištirti kuo daugiau bylų.

A. Rimkus: nėra neklystančių medikų
„Grįžtam į tuos laikus, kai gydytojams už klaidas kapodavo rankas“, - teigia Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės Ūmių būsenų moterų skyriaus vedėjas Arūnas Rimkus. Jo teigimu, medikų baudimas jų darbo kokybės nepagerins.
„Visuomenėje toks stereotipas įsigaliojęs, jog daktaras klysti negali. Nėra neklystančių medikų. Kažkodėl galvojama, jog ligoninėje žmonės negali mirti. Atvažiuoja žmogus, gėręs metus laiko ir gėręs turbūt tai, kas tik dega, o po to artimieji stebisi, kaip žmogus gali numirti. Niekas specialiai ligonių nemarina“, - apie paciento mirties atvejį sako A. Rimkus. Jis stebisi, kad pacientų gydymas atsiduria antrame plane.

„Kas kvailiausia, jog nesvarbu, kaip medikas dirba, svarbu, kaip jis užpildo popierius. Darbas vertinamas pagal popierius“, - sako A. Rimkus.
Medikų gretos retėja. A. Rimkus, kalbėdamas apie įstaigos situaciją, pripažįsta, jog šiuo metu mielu noru į ligoninę dirbti priimtų ne vieną mediką.

Sanitarai bijo tramdyti agresyvius ligonius
Tuo metu, kai medikai siunčiami už grotų, vis įžūlėja Psichiatrijos ligoninės pacientai. „Šiaulių naujienose“ praėjusį šeštadienį jau rašėme, kaip baltosios karštinės paveiktas pacientas užpuolė sanitarą ir jam sulaužė šonkaulius, pamušė akį. Žmogus bijojo gintis nuo užpuolusio agresyvaus ligonio, kad pats nebūtų apkaltintas smurtu ir netektų sėsti į teisiamųjų suolą. Sužalotas medikas gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriuje.       

49-erių Asta Vasylienė (kairėje), 61-erių metų Janė Paliukienė bei dar viena jų kolegė kaltinamos tarnybinių pareigų neatlikimu.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.