Žmoną benzinu apipylęs, o po to sudeginęs penkiasdešimtmetis Petras Dapkus teismo malonės tikėjosi keldamas įvairias žmonos žūties versijas. Nuteistojo skundą nagrinėjusiam Lietuvos Aukščiausiajam teismui nė viena iš nuteistojo versijų nepasirodė įtikinanti.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Nuteistasis: nukentėjusioji padegė save, norėdama gyvenimą baigti savižudybe

Sutuoktinę žūti liepsnose pasmerkęs penkiasdešimtmetis Šiaulių rajono gyventojas Petras Dapkus mėgino apginti save, kaltindamas mirusiąją. Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam teismui iškelta versija nuteistajam nepadėjo.

Kėlė versijas ir apie savaiminį gaisrą
„Nukentėjusioji padegė save, norėdama gyvenimą baigti savižudybe, nes sirgo sunkia nepagydoma onkologine liga“, - versiją skunde kėlė nuteistasis P. Dapkus. Anot jo, žmonos nužudymo bylą nagrinėjęs teismas turėjo atsižvelgti į vienos iš liudytojų parodymus, kuriuose teigta, jog jo žmona su savimi nešiojosi virvę, perdavė raktą, jeigu kas jai atsitiktų.
Nuteistojo nuomone, turėjo būti patikrinta ir versija dėl atsukto dujų čiaupo ar dėl dėl bute esančių dujų. Tyrėjams žerta ir daugiau priekaištų. „Nebuvo nustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir nuo kokio skysčio užsidegė lova, ant kurios gulėjo nukentėjusioji. Nesiaiškinta, kas ir kodėl sofoje, patalynės dėžėje, galėjo palikti 5 litrų talpos indą, kuris rastas po įvykio praėjus mėnesiui “, - teigta skunde Lietuvos Aukščiausiajam teismui. Nuteistojo nuomone, gaisras name galėjo kilti ir savaime nuo skysčio penkialitryje.

Per gaisrą patirtus nudegimus nuteistasis vadina sutuoktinės gelbėjimo pasekmėmis. „Įvykio metu pamatęs, jog dėl nežinomų priežasčių plykstelėjus ugniai lovoje, ant kurios gulėjo N. D., ji užsidegė, puolė prie jos, norėdamas gelbėti, iškėlė ją iš lovos, pats nuo jos užsidegė, ją paleido ir nugriuvo; matė, kaip nukentėjusioji degdama bėgo prie lango“, - tokia gelbėjimo versija kėliama nuteistojo skunde. Savo versiją jis bandė stiprinti pridurdamas, jog viena liudytoja matė ir girdėjo, kaip jis stovėjo prie išdužusio lango, prašė vandens ir šaukė: „Gelbėkit Nijolę“.

Pagrindo atnaujinti tyrimą nerasta
Apeliacinės instancijos teismas šiuos P. Dapkaus argumentus išnagrinėjo. Apeliacinio teismo nutartyje pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodant, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta netiesioginių įrodymų grandinė, kuri leido padaryti išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio ir kaltės.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimą nerado. „Nėra jokio pagrindo manyti, kad papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu būtų siekiama nustatyti plastmasinio indo atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes, nukentėjusiosios N. D. sveikatos būklę įvykio dieną, tikslesnes gaisro kilimo ir nukentėjusiosios mirties priežastis, leistų nustatyti kokias nors naujas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių būtų būtina daryti kitokias išvadas dėl nuteistojo kaltės ar veikos kvalifikavimo“, - teigiama teismo nutarime. Paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo nuosprendis.

Nelaisvė ir žalos atlyginimas kaimynei
Šiaulių apygardos teismo verdiktą už žmogžudystę kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu P. Dapkus išgirdo praėjusių metų viduryje. Vyras belangėn pasiųstas 15 metų. Kaltinimą nužudymo byloje palaikęs prokuroras P. Dapkui siūlė skirti 16 metų nelaisvės.
P. Dapkus taip ir neprisipažino sudeginęs 54-erių metų žmoną, nors baudžiamojoje byloje ir būta duomenų, kad vyras jai grasino prieš gaisrą ir gaisro dieną, o gaisrą tyrę pareigūnai ant sofos lovos ir N. Dapkienės kūno rado benzino. Byloje parodymus davė ne vienas P. Dapkaus kaimynas.
Šiaulių apygardos teismas nenustatė teisiamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių – tik sunkinančią: girtumą (po nusikaltimo vyras į alkoholio matuoklį „pripūtė“ daugiau kaip 2 alkoholio promiles).
Nukentėjusiai kaimynei teismas priteisė 4 tūkstančius litų neturtinės žalos (moteris prašė iš P. Dapkaus priteisti 20 tūkstančių litų).

Padegęs žmoną laukė ugniagesių
Gaisras Gegužių kaimo Kriaušių gatvėje kilo 2010-ųjų rugsėjo pradžioje. Pastebėję kilusį gaisrą kaimynai iš karto puolė skambinti ugniagesiams, bet jų nelaukdami patys nuskubėjo gesinti gaisrą. Atvažiavę ugniagesiai per langą išmetė liepsnojančią sofą lovą, tačiau ant jos gulėjusios šeimininkės N. Dapkienės išgelbėti nebespėjo – ji buvo nebegyva.
Po gaisro patalpas apžiūrėjusiems pareigūnams iš karto kilo įtarimų, kad kambarys galėjo būti padegtas tyčia. Žuvusiosios kaimynai iš karto iškėlė versiją, jog ne tik kambarį, bet ir pačią N. Dapkienę galėjo tyčia padegti pats rankas apdegęs jos sutuoktinis, kuris laukdamas atvykstančių ugniagesių ramiai sėdėjo ant namo laiptų.

Prisipažino bijanti būti nužudyta
Gyventojų versijos neatmetė ir įvykį tyrę policijos pareigūnai, nes žuvusios moters sutuoktinis P. Dapkus toli gražu nebuvo šventasis. Maždaug prieš savaitę iki gaisro į policiją kreipėsi jo kaimynas, kuris pasiskundė, kad P. Dapkus jį šiurpino peiliu ir sužalojo ranką. Tądien, kai N. Dapkienės gyvybę pasiglemžė liepsnos (ekspertai nustatė, kad jos kūnas nudegęs 50–70 procentų), policininkai jau buvo pradėję tyrimą dėl grasinimo kaimynui. Šioje byloje P. Dapkus pripažintas kaltu, iš jo nukentėjusiajam priteista tūkstantis litų.

Du vaikus užauginusi N. Dapkienė pastaruosius metus dirbo vienoje iš miesto spaustuvių. Kaimynų pasakojimu, ji buvo taiki ir rami moteris. Kaimynų žodžiais, nepaisant to, kad dirbdavo tik N. Dapkienė, jos vyras save laikė šeimos galva: užgauliodavo žmoną ir jos atlyginimą švaistydavo alkoholiui.
Kadangi N. Dapkienė bijodavo savo vyro, o iš jų namų nuolat girdėdavosi keiksmai, kaimynai suprato, jog santarvės namuose nėra. Kaimynystėje gyvenanti moteris neslėpė, jog N. Dapkienė jai prisipažino bijanti būti nužudyta.
Lemtingąją dieną kaimynai irgi girdėjo sutuoktinių konfliktą. Girdėjo, kaip P. Dapkus grasino užmušiąs žmoną. Kaimynė pastebėjo, jog prieš gaisrą P. Dapkus buvo užsukęs į ūkinį pastatą, kuriame laikydavo benziną.