Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigia, jog į gamtosaugininkų rankas patekę kailiukai jau buvo paruošti dažymui.
Astos VOLKOVAITĖS nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ

Prieš keletą dienų iš kailių perdirbimo įmonės gamtosaugininkai išsivežė keturis išdirbtus ūdrų kailiukus. Kadangi gyvūnas jau senokai įrašytas į Raudonąją knygą, jų kailiukus pristačiusiam vyrui gali tekti stoti prieš teismą.

Susekė pagal važtaraštį
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovai pažeidimą užfiksavo ne reido metu – gauta informacija, jog Šiauliuose dažymui pristatyti keturi, į Raudonąją knygą įrašyto gyvūno, ūdros kailiai. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams nuvykus į vietą, gautas pranešimas pasitvirtino. Gamtosaugininkai rado minėtų žvėrelių kailius, o važtaraščiuose ir pardavėjo kontaktinį telefoną. Netrukus nustatyta, jog juos perdirbimo įmonei pristatė Rokiškio gyventojas R. B.
Pradėjus tyrimą, ūdrų kailiukai buvo uždaryti į seifą. Vakar iš seifo juos ištraukti sutikęs Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris teigė, jog kailiukus į Šiaulių įmonę atvežęs vyras yra medžiotojas, vieno Radviliškio rajone esančio medžiotojų būrelio narys.

Ūdrų medžiojimo aplinkybės – nežinomos
„Ūdra į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta dar 1989 metais ir medžioti šiuos žvėrelius yra griežtai draudžiama”, - apie užfiksuotą pažeidimą atsiliepė R. Šiukšteris. Kailiukus atvežusio medžiotojo istorijos gamtosaugininkai dar nespėjo išgirsti, buvo tik ne itin sklandus vienintelis pokalbis telefonu. Jis bus iškviestas pokalbiui artimiausiu metu. R. Šiukšteris neatmeta, jog tyrimo eigoje gali tekti kviesti gal net patį medžiotojų būrelio pirmininką.
Kur, kokiais būdais ūdros galėjo būti sumedžiotos, gamtosaugininkai dar nedrįsta teigti – gyvūnų  populiacijos vietos Šiaulių apskrityje jiems tiksliai nėra žinomos.

Kailiniais virsti nelemta
Už laukinių gyvūnų, nepriskiriamų medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojimą numatoma bauda nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų bei gresia ne tik atsisveikinimas su medžioklės įrankiais ar teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Tokia atsakomybė grės medžiotojui, jei paaiškės, jog jis brakonieriavo. Be to, už kiekvieną ūdros kailiuką brakonieriavusiam žmogui gali tekti susimokėti daugiau kaip 6 tūkstančius litų. Tokia suma vertinama gamtai padaryta žala. Ūdros Lietuvoje laikomos vertingesnės net už ruonius – jų neteisėtas sumedžiojimas vertinamas menkesnėmis piniginėmis sumomis.
Seniau ūdros medžiotos dėl brangaus kailio, žvejai jas laikė kenkėjomis, naikinančiomis žuvį. Vėliau buvo madinga ūdrų medžioklė su šunimis, ypač sportinė ūdrų medžioklė. Apie 1950-uosius ūdrų liko kur kas mažiau dėl vandens užterštumo. Gyvūnai žūdavo suėdę apnuodytą žuvį.
Nuo 1960-ųjų žvėreliai daugelyje šalių imti saugoti. Šiuo metu jų yra labai nedaug. Ūdrų populiacijos didėjimą trikdo įvairios vandens sporto šakos, žvejyba bei lėtas gyvūnų dauginimasis.  Kailinių mėgėjos žino, jog kailiai iš ūdros – gana patvarūs, kaip, tarkim, šinšilos ir triušio kailiniai tarnauja vos du ar tris sezonus, ūdros – 20 metų. Keturiems konfiskuotiems, neblogai išdirbtiems ūdrų kailiams virsti kailiniais nebus lemta – kaip numatyta administracinėse bylose, sprendimui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai sunaikinami.

Auga gamtai padaryta žala medžiojant
Lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovų pateikta civilinių ieškinių už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą medžiojant suma auga. Kai praėjusių metų minėtą laikotarpį civilinių ieškinių suma nesiekė nė 2 tūkstančių litų, šių metų tą patį laikotarpį ji vertinama beveik 7 tūkstančiais litų.
Už medžioklės taisyklių pažeidimus pirmąjį šių metų ketvirtį skirta baudų už daugiau kaip 3 tūkstančius litų, trims žmonėms dėl padarytų pažeidimų atimta teisė medžioti.

Už kiekvieną ūdros kailiuką brakonieriavusiam žmogui gali tekti susimokėti daugiau kaip 6 tūkstančius litų. Tokia suma vertinama gamtai padaryta žala.
Autorės nuotr.