Už benamio nužudymą kalintis Sataras Satarovas Lietuvos apeliacinio teismo prašo laisvės.
Vaido SIMANAUSKO nuotr.

Asta VOLKOVAITĖ
Už benamio nužudymą kalintys šiauliečiai Sataras Satarovas bei Edvinas Lukauskis nesutinka su jiems skirtomis bausmėmis. Pastarasis Lietuvos apeliacinio teismo prašo atsižvelgti į tai, kad yra jaunas, o kitas lieja priekaištus jį už grotų pasiuntusiam teismui.

Neigia žudę

Už benamio Valerijaus Gorbunovo nužudymą kalintis S. Satarovas Lietuvos apeliacinio teismo prašo laisvės. Nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus. Apelianto nuomone, Šiaulių apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
„Teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo įstatymu, o nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu”, - S. Satarovo argumentus skunde įvardija Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė.

Nuteistasis E. Lukauskis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę tiek, kiek leidžia baudžiamasis įstatymas. Nuteistasis skunde pripažįsta apiplėšęs benamį, bet neigia jį žudęs. E. Lukauskis prašo peržiūrėti jo bylą objektyviai, atsižvelgti į jo jauną amžių, į faktą, jog gailisi dėl savo veiksmų bei į tai, jog nesugebėjo suvokti savo netinkamo poelgio.

Žmogžudystė – apleistame name

Šiaulių apygardos teismas nuosprendį 53-ejų metų benamio Valerijaus Gorbunovo nužudymo byloje paskelbė praėjusių metų gruodį. Už 10 litų žmogų nugalabiję devyniolikmečiai Šiaulių rajono gyventojai Sataras Satarovas bei Edvinas Lukauskis „sėdo” ilgam.

Vilniaus gatvėje esančiame apleistame name glausdavosi benamiai. Dėl amputuotų kojos pirštų neįgalus benamis V. Gorbunovas glausdavosi antrajame nugriauti tuo metu planuojamo namo aukšte. Pirmajame aukšte nakvodavo kitas vyras. 2009-ųjų vasario 26-osios naktis V. Gorbunovui buvo paskutinė, nes vienas iš apleistame name besiglaudusių vyrų likimo draugą rado negyvą gulintį kraujo klane.

Iš pradžių manyta, kad vyras susižeidė griūdamas, tad policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Tik vėliau, gavus medikų išvadas, paaiškėjo, kad V. Gorbunovui lūžęs ne vienas kaulas. Medicinos ekspertai konstatavo, jog mirtis įvyko dėl smilkinkaulių ir kaukolės pamato lūžimų. Vyrui buvo sulaužytas krūtinkaulis, šonkauliai. Po šių ekspertų išvadų byla perkvalifikuota į nužudymą.

Biologiniai pėdsakai

Šiaulių apygardos prokuratūrai prireikė beveik pusantrų metų, kad ištirtų neįgalaus benamio nužudymą. Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistai antisanitarinėje aplinkoje tarp šiukšlių nuo įvairių daiktų buvo surinkę daugybę kraujo, seilių ir kitų biologinių pėdsakų, kurie buvo išsiųsti tyrimams.

Pareigūnai visų pėdsakų DNR tyrimų išvadas gavo 2010-ųjų rudenį. Gautus duomenis palyginus su jau turimais duomenų banke paaiškėjo, kas iš tikrųjų dar lankėsi apleistame negyvenamame name. Tarp jų buvo ir Šiaulių rajono gyventojas S. Satarovas. Laisvo gyvenimo skonį trumpam turėjo pamiršti ir S. Satarovo bendraamžis draugas Šiaulių rajono gyventojas E. Lukauskis.

Tyrėjai supažindino vaikinus su DNR tyrimų išvadomis. Po pateiktų įrodymų greitai atgijo jaunuolių atmintis ir jie turėjo papasakoti, ką prieš pusantrų metų veikė Vilniaus gatvėje stovėjusiame apleistame negyvenamame pastate. E. Lukauskis neneigė buvęs minėtame pastate, bet savo kaltę pripažino tik iš dalies. S. Satarovas savo kaltę neigė. Prokurorams paprašius, o teismui leidus, kaltinamieji buvo patikrinti poligrafu. Jo rezultatai nužudymu kaltinamiems Šiaulių rajono gyventojams nepadėjo išvengti atsakomybės.

Pavogę 10 litų nužudė

Nepaisant to, kad S. Satarovas teigė, jog benamio nužudymo dieną ėjo pas draugą, vardu Igoris, paaiškėjo kitokios aplinkybės. Nustatyta, kad šaltą 2009-ųjų vasario 26-osios vakarą į apleistą pastatą užsukę bendraamžiai septyniolikmečiai rado ant čiužinio sėdintį, konteinerius „revizuojantį” V. Gorbunovą, kurį vėliau sumušė iš savanaudiškų paskatų. Užpuolikai pareikalavo benamio pinigų. Išgirdę benamio kišenėje skambančias monetas, jaunuoliai susižvalgė. Ant žemės pažirus benamio sukrapštytoms monetoms jaunuoliai išgirdo benamio klausimą: „Ar nuo to jums geriau?”

Vietoj atsakymo – smūgių lavina. Nustatyta, kad V. Gorbunovui trenkta į galvą ne mažiau kaip devynis kartus, ne mažiau kaip keturis kartus tvota lenta, tiek pat kartų tvota ir į krūtinę.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija abu teisiamuosius pripažino kaltais – teisiamųjų iškelta versija, kad į apleistą namą užsukti bei nužudyti benamį galėjo kažkas kitas, nepadėjo. Kaip tuomet viešai įvardyta teisme, pagrindo sušvelninti S. Satarovo bei E. Lukauskio atsakomybę nerasta. Nenustatyta ir jokių teisiamųjų kaltę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad E. Lukauskis savo kaltę pripažino tik iš dalies, nelaikyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Praeityje niekada neteistiems S. Satarovui bei E. Lukauskiui skirtos aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmės. Moralinę žalą patyrusių benamio artimųjų neatsirado, tad teismui nebuvo pateikta jokių civilinių ieškinių.