Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir apygardos prokuratūra išaiškino mieste veikusią 19 asmenų grupę, tarp kurios narių - ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojas.
Pirminiais duomenimis, organizuota grupė į pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo schemą buvo įtraukusi kelias dešimtis bendrovių. Apyvarta iš nusikalstamos veiklos siekė apie 10 milijonų litų.
Pareigūnai atliko kratas įtariamųjų butuose, namuose, automobiliuose, darbo vietose ir apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų darbo vietose.
Kratų metu rasti reikšmingi įkalčiai: fiktyvių ir legaliai veikiančių įmonių apskaitos dokumentai, fiktyvių įmonių antspaudai, kompiuterinė technika ir kompiuterinės laikmenos su juodąja buhalterija.
FNTT tyrėjai įtariamųjų namuose, bankų seifuose rado ir paėmė 1,4 mln. litų įvairia valiuta. Banko sąskaitose areštuota 2,4 mln. litų, o nekilnojamojo turto - už daugiau kaip 1,7 mln. litų.
Pirminiais duomenimis, 49-erių metų D. K. kartu su 40-mečiu K. Ž. subūrė organizuotą grupę, į kurios veiklą įtraukė dar 17 asmenų.
Organizuota grupė naudojosi nusikalstamai veiklai nuslėpti Kaune įregistruotos uždarosios akcinės bendrovės dokumentais.
Preliminariais duomenimis, organizuota grupė apgaule įgijo ne mažiau kaip 2 mln. litų privalomo mokėti PVM bei padėjo juridiniams asmenims apgaule išvengti dar ne mažiau kaip 2 mln. litų PVM mokesčio.
Į organizuotos grupės veiklą buvo įtrauktos daugiau kaip 40 įmonių, tarp jų ir gerą vardą turinčios Kauno įmonės.
Išaiškinta, kad grupės organizatoriai iš vieno buvusio Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriaus vadovo, kuris šiuo metu dirba vyresniuoju specialistu, gaudavo informaciją apie organizuojamus patikrinimus ar mokesčių inspekcijos darbuotojų planuojamus veiksmus.
Organizuotos grupės organizatoriai realiai niekur nedirbo, gyveno prabangiuose Kauno centre esančiuose apartamentuose, namuose, važinėjo prabangiais automobiliais, keliaudavo po egzotiškus kraštus.
Atliekant ikiteisminį tyrimą ir pareiškus įtarimus įmonių vadovams, bendrovės suskubo geranoriškai atlyginti valstybei padarytą žalą, tikslinti PVM deklaracijas. Į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmonės jau pervedė dalį apgaule įgyto PVM, t. y. daugiau kaip 200 tūkst. litų, kitą dalį įsipareigojo sumokėti per kelis mėnesius.
Eltos inf.
