Asta VOLKOVAITĖ

Pareigūno skriaudikui – trylika metų nelaisvės. Tokį su seniau paskirtomis bausmėmis subendrintą teismo verdiktą penktadienį Šiaulių apygardos teisme išgirdo trisdešimtmetis šiaulietis Aurelijus Peldžiūnas.

Užpuolė izoliatoriaus kieme

Trisdešimtmetis A. Peldžiūnas kaltintas Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriuje dirbusio pareigūno Artūro J. sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pasipriešinimu. Seniau ne kartą teistą ir recidyvistu jau pripažintą A. Peldžiūną surakintą atrankiais į teismą atlydėjo du policijos pareigūnai. Iš įkalinimo įstaigos atvežtas teisiamasis ramiu veidu išklausė dar vieną nuosprendį.

Šįsyk šiaulietis teisiamųjų suole atsidūrė už tai, kad 2008-ųjų birželio 10-ąją apie 13 valandą Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracinio pastato kieme užpuolė tarnybos pareigas ėjusį Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos pareigūną Artūrą J.

Policininkams tuomet buvo kilęs įtarimas, kad tądien A. Peldžiūnas neleistinai kažką perdavė savo broliui, tad ir buvo nutarta vyrus nedelsiant apžiūrėti. Tokia procedūra A. Peldžiūnui nebuvo prie širdies – apžiūrimas ranka trenkė uniformuotam pareigūnui į veidą.

Atsisveikino su policijos munduru

Smūgio pasekmės į veidą nepataisomai pakeitė Artūro J. gyvenimą. Kaip vėliau buvo nustatyta, Artūras J. patyrė sunkią galvos smegenų traumą, policininkui diagnozuotas psichikos sutrikimas, o dėl sveikatos jam teko palikti tarnybą Šiaulių apskrities VPK.

Šiuo metu buvęs pareigūnas priverstas gydytis, jis niekur negali dirbti, pragyvenimo šaltinis – neįgalumo pašalpa. Po medikų diagnozių Policijos departamentas Artūrui J. išmokėjo 46 tūkstančių litų žalos atlyginimą.

Brolio parodymai neišgelbėjo

Anot Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene Vytauto Jončo, A. Peldžiūnas savo kaltės nepripažino, neigė smogęs policininkui. Teigė, kad tarp jo ir jį apžiūrėjusio pareigūno Artūro J. būta tik žodinio konflikto.

A. Peldžiūno brolis Gabrielius Peldžiūnas mėgino gelbėti brolį neigdamas smūgius pareigūnui. Bylą tyrę pareigūnai paneigė šią versiją – nustatyta, kad per incidentą automobilyje sėdėjęs G. Peldžiūnas apskritai negalėjo nieko matyti.

Ką kita teismui papasakojo liudytojai: vienas nukentėjusiojo kolega, policijos pareigūnas, patvirtino, jog incidentą gerai matė, nes tą akimirką jis stovėjo vos už dviejų metrų nuo įvykio vietos. Liudytojas taip pat patvirtino, jog tą dieną A. Peldžiūnas grasino jo kolegai Artūrui J. susidoroti.

Skirta griežtesnė bausmė

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatavo, kad A. Peldžiūno kaltė yra įrodyta ne tik liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, bet ir kita byloje surinkta medžiaga. A. Peldžiūnui skirta griežtesnė bausmė už sankcijoje numatytą vidurkį. Toks teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad A. Peldžiūnas seniau buvo pripažintas recidyvistu, o įkalinimo įstaigos administracijos atstovai jį charakterizuoja neigiamai.

Už pareigūno sužalojimą teisiamajam skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Kaip galutinė bausmė (ji subendrinta su anksčiau paskirtos bausmės neatlikta dalimi, - aut. past.) A. Peldžiūnui skirta 13 metų nelaisvės. Užpuolimas įvertinas kaip netiesioginė tyčia.

Šiaulių apygardos teismas patenkino ir tris civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Nuteistasis nukentėjusiajam turės atlyginti 113 litų turtinę žalą, taip pat iš jo Policijos departamentui priteisti kiek daugiau kaip 46 tūkstančiai litų, Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui – beveik trys tūkstančiai litų.

Nušovė savadarbiu ginklu

A. Peldžiūnas seniau Šiaulių apygardos teismo buvo pripažintas recidyvistu. Pirmąkart į teisiamųjų suolą sėdo dar būdamas penkiolikmetis. Pastarąjį kartą jis išgirdo nuosprendį už nužudymą, kai 2006-ųjų spalio 21-ąją viename iš J. Basanavičiaus gatvės kiemų savadarbiu šaunamuoju ginklu nušautas dvidešimtmetis Donatas Surgautas.

Po to, kai spalio 21-osios vakarą apie 20 valandą 30 minučių rastas nužudytas D. Surgautas, pareigūnai sulaikė A. Peldžiūną. Jis prisipažino iš dalies esąs kaltas, tačiau pareigūnams papasakojo savo versiją. Esą tą spalio 21-osios vakarą jis kartu su broliu Gabrieliumi Peldžiūnu bei dar vienu bičiuliu nusprendė pasikviesti pažįstamą merginą vardu Ornela. Nežinodamas, kur yra mergina, jis pasikvietė jos drauges, kad parodytų kelią. Netrukus merginos jau laukė A. Peldžiūno prie Tilžės gatvėje esančios parduotuvės.

Atvykę į J. Basanavičiaus gatvėje esantį daugiabutį, kuriame ir turėjo būti draugė, vaikinai pasiliko automobilyje. Merginos pakviesti išėjo draugė, tačiau nieko nepešusi grįžo, nes butas, kuriame neva svečiavosi Ornela, buvo užrakintas.

Šaudantis „šratinukas” nerastas

Kaltinamasis teigė, jog jiems belaukiant Ornelos į kiemą įvažiavo „Audi” markės automobilis ir iš jo išlipo keturi vaikinai. Kaltinamasis tikino, kad nepažįstamieji pradėjo konfliktuoti, paleisdami virtinę necenzūrinių žodžių. Kaip tuomet teigė A. Peldžiūnas, už atsakymą į klausimą, ko jis atvykęs, pajuto smūgį į smakrą. Netrukus vyras išsitraukė savadarbį šaunamąjį ginklą ir nė nežiūrėdamas į savo auką iššovė. Po šūvio jis su broliu pabėgo. Peršautas D. Surgautas dar paėjo porą žingsnių arčiau namo ir suklupo.

Nužudymo byloje dirbusiems pareigūnams nepavyko surasti ginklo, iš kurio paleista kulka mirtinai perskrodė D. Surgauto krūtinę. Manyta, jog A. Peldžiūnas po incidento jį galėjo pamesti sprukdamas netoli įvykio vietos buvusiose ganyklose. Baudžiamojoje byloje būta duomenų, kad ginklas buvo šratinuko formos. Apklausos metu A. Peldžiūnas tikino šį ginklą gavęs dovanų dar 2005-aisiais būdamas Alytaus pataisos namuose, o „šratinuke” tebuvo viena kulka.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad už žmogžudystę dėl chuliganiškų paskatų ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu A. Peldžiūnas už grotų turės praleisti trylika metų. Žudikas seniau buvo ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, todėl jis ir pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Nukentėjusiojo motinai iš nuteistojo tuomet priteista 12 tūkstančių litų turtinės ir 100 tūkstančių litų neturtinės žalos.

Kriminalinė dosjė

A. Peldžiūnas, kaip ir du jo broliai, savo teistumo biografiją pradėjo būdamas dar nepilnametis – pirmąkart policijos pareigūnams įkliuvo dar būdamas keturiolikos.

Septynis kartus teistas. Ne kartą už vagystes. Vagysčių taikiniai: butai, garažai, kraustyti automobiliai, apvogti praeiviai.

Jo bei dar vieno iš brolių pavardė figūravo ir dviejose baudžiamosiose bylose dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos. Tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių brolių kaltę, ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu buvo nutraukti.

A. Peldžiūnas, užpuldamas pareigūną, pasekė vieno iš brolių pėdomis, kuris šiuo metu atlieka bausmę už Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato Konvojaus būrio postinio sužalojimą ir apiplėšimą. 2007-ųjų vasarį P. Višinskio gatvėje ne tarnybos metu užpultas pareigūnas sužalotas peiliu į nugarą.

Trys broliai pastaruoju metu gali susitikti tik už grotų.