Asta VOLKOVAITĖ
Sinoptikams prognozuojant ne tik lietingą, bet ir perkūniją žadantį savaitgalį šalyje, ugniagesiai pataria saugotis žaibų. Nors šią vasarą nei Šiauliuose, nei Šiaulių regione žaibai dar nespėjo jokios bėdos pridaryti, dėl žaibo iškrovos šalyje jau kilo beveik trisdešimt gaisrų. Laimė, nuo žaibo nenukentėjo nė vienas žmogus.
Nuo žaibo įsiplieskė trys pastatai
Anot ugniagesių, žaibo iškrovos šiemet niokojo ne tik ūkinius pastatus, daržines su šienu, gyvenamuosius namus, bet ir kitą žmonių turtą. Šiemet žaibai iki pamatų jau supleškino du gyvenamuosius namus ir penkis ūkinius pastatus, kai praėjusiais metais per tą patį laikotarpį sudegė keturi statiniai. Nelaimių dėl žaibo iškrovos dažniau būta kaimuose.
Praėjusiais metais Šiaulių rajone žaibo iškrova gyventojams buvo pridariusi tūkstantinių nuostolių. Šiaulių rajone esančiame Kužių miestelyje žaibas trenkė į pastato stogą. Kai ugniagesiai atvyko į gaisro vietą, pastato stogas jau degė atvira liepsna. Ugnis nudegino pastato stogą, vandeniu buvo sulietos vidaus patalpos. Dar vienas pastatas nuo žaibo įsiliepsnojo Bazilionuose, o Gruzdžiuose nuo žaibo iškrovos užsidegė pirtelė.
Dviem iš šių atvejų pastatai buvo aukštesni už šalia augusius medžius, tad kaip tuomet manė ugniagesiai, žaibo iškrova ir galėjo „išsirinkti” būtent šiuos pastatus. Neatmetama, kad įtakos gali turėti ir skersvėjai namuose.
Žaibas gali „įskristi” ir pro langą
Antenų šūsnis ant stogo įsirengę gyventojai turėtų susirūpinti - pastebima, kad žaibai pavojingesni, jeigu pastatas stovi aukštoje vietoje, ant stogo yra išsikišusių daiktų: antenų, dūmtraukių, vėjarodžių arba šalia auga dideli medžiai.
Pastebima, kad miestuose ir gyvenvietėse, kur dėl įvairių įrengimų pastatai yra gerai įžeminti, žaibų sukeliami gaisrai daug retesni.
Žaibuojant ir griaudžiant patariama pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Kamuolinių žaibų trajektorijos - visiškai nenuspėjamos. Toks žaibas per keletą minučių gali patekti į namo vidų ir pridaryti žalos.
Drabužių lyginimus bei maisto gaminimus taip pat vertėtų pamiršti – įjungti elektros prietaisai bei antenos gali greičiau prišaukti žaibą.
Gali išgelbėti krūmai
Griaudžiant perkūnijai pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdžius, būti prie elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, prie kurių auga aukšti medžiai. Puikia užuovėja nuo žaibo gali tapti ir automobilis - tik patariama užsidaryti mašinos langus ir nesiliesti prie jokių metalinių konstrukcijų.
Perkūnijai užklupus lauke slėptis po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, ieškoti prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ugniagesiai nepatartų. Kad ir kaip juokingai skambėtų - geriausia būtų pasislėpti krūmuose arba atsitūpti nuokalnėje, kur mažesnė tikimybė sulaukti žaibo iškrovos.
Beje, gyvulių augintojai jų perkėlimu galėtų pasirūpinti ir aprimus minėtai stichijai. Tą pataria Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio inspektorius Darius Zemeliauskas. Anot jo, kartais kontaktas su metaline grandine gali pritraukti elektros iškrovą.
Pavojinga ne tik plaukioti, bet ir žvejoti
Ugniagesiai jpastebi, kad net meškerykotis gali pritraukti žaibą. Anot gelbėtojų, ne tik meškerė gali tapti magnetu - žaibuojant apskritai pavojinga būti šalia vandens telkinių, maudytis ir irstytis valtele. Ne ką mažiau pavojinga griaudžiant bėgioti, važiuoti motociklu ar dviračiu, rankose laikyti įvairius metalinius daiktus
Ugniagesiai visada patartų pagalvoti apie žaibolaidžio įsirengimą. Tą esą reikėtų padaryti labai atsakingai, tinkamai įžeminti. To nepadarius žaibolaidis priims žaibo iškrovą, bet jos atiduoti jau nebus kur - tokiais atvejais žaibo iškrovai trenkus į namą gali kilti gaisras. Ant molingos žemės statomam namui žaibolaidžio nereikės įžeminti taip giliai, kaip ant smėlio ar žvyro.
