Asta VOLKOVAITĖ

Penktadienį Šiaulių apygardos teisme nuosprendis paskelbtas dviem aštuoniolikmečiams: Raimondui Rumšai ir Mindaugui Laurinkui. Ne vieneri jų jaunystės metai prabėgs už grotų - jaunuoliams teko prisiimti atsakomybę už itin žiauriai nužudytą ir apiplėštą žmogų.

Ėjo plėšti su mažamečiu

R. Rumša kaltintas 51-erių metų mažeikiškio Dainiaus Paulausko nužudymu dėl savanaudiškų paskatų ir plėšimo. Jo bendrininkui M. Laurinkui inkriminuotas tik plėšimas – baudžiamojoje byloje nebūta duomenų, kad jaunuolis galėjo prisidėti ir prie aukos mirties.

2008-ųjų spalio 30-ąją apie 22 valandą Mažeikiuose, Vyšnių gatvėje, gyvenamojo namo kieme, trys neblaivūs nepilnamečiai iš anksto susitarė apiplėšti D. Paulauską – vyrą, su kuriuo nei R. Rumša, nei M. Laurinkus seniau nebuvo bendravęs. Jaunuoliai plėšti nėjo plikomis rankomis - iš anksto apsiginklavo metaliniu strypu.

M. Laurinkus pribėgęs prie aukos spyrė jam (kaip vėliau nustatyta, šiuo spyriu D. Paulauskui sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas) ir atėmė iš jo į polietileninį maišelį sukrautą vyno butelį bei alkoholinį kokteilį (alkoholio vertė nesiekė nė 17 litų).

Po bendrininko atakos auką metaliniu strypu puolė R. Rumša. Ekspertų išvados vėliau parodė, kad R. Rumša D. Paulauskui trenkė ne mažiau kaip devynis kartus, būta smūgių į galvą bei kitas kūno dalis.

Vieno atžvilgiu – tyrimas nutrauktas

D. Paulauskas po užpuolimo nebeišgyveno - praėjus parai, nukentėjusysis mirė ligoninėje nuo daugybės sužalojimų.

Vienas iš apiplėšimo dalyvių nusikalstamos veikos metu buvo mažametis ir negalėjo atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus, todėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas - pagal įstatymus, mažamečiu šalyje laikomas asmuo iki keturiolikos metų, tad tokio amžiaus nesulaukę gyventojai dėl žmogžudysčių neteisiami. Už nusikaltimus teko atsakyti dviem bendrininkams: R. Rumšai ir M. Laurinkui.

Charakterizuojami nevienodai

Kartu į teisiamųjų suolą sėdusių aštuoniolikmečių biografijos itin skirtingos. R. Rumša praeityje nebuvo teistas ir jokių galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo dieną neturėjo, o jo bendrininkas M. Laurinkus dar nuo 2007-ųjų buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą. M. Laurinkus buvo spėjęs prisidirbti ir laisvėje laukdamas nuosprendžio – už blogus darbus jaunuolis per pusantrų metų laikotarpį jau teistas du kartus.

Abu jaunuoliai pripažino savo kaltę ir teigė, jog gailisi dėl savo veiksmų. Tokius R. Rumšos ir M. Laurinkaus parodymus Šiaulių apygardos teismas įvertino kaip teisiamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

„Sėdo” kartu, išeis – skirtingu laiku

Šiaulių apygardos teismas, R. Rumšą pripažinęs kaltu dėl nužudymo iš savanaudiškų paskatų ir plėšimo, skyrė jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Su baltais sportiniais bateliais į teismo salę atėjęs ir prieš nuosprendį plačiai besišypsojęs jaunuolis suimtas teismo salėje. Į nuteistojo bausmės laiką įskaičiuotas du mėnesius trukęs laikinojo sulaikymo laikotarpis.

M. Laurinkus pripažintas kaltu apiplėšę D. Paulauską. Už plėšimą nuteistajam skirta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (ji subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu). M. Laurinkui nebeliko kalėti nė trejų metų – į bausmės laiką įskaityti daugiau kaip šeši mėnesiai, kuriuos vaikinas jau „atsėdėjo“.

Ligonių kasoms priteista daugiau kaip 4 tūkstančiai litų, kuriuos R. Rumšos tėvas pagal sutartį įsipareigojo sumokėti per dvejus metus. Padarytą materialinę žalą R. Rumša sugebėjo atlyginti dar iki nuosprendžio.