Tyrimo duomenimis, Kuršėnuose veikiančios bendrovės direktorius vairuotojams 2009-2010 metais atlyginimus skaičiuodavo ir už krovinių pervežimus į Europos, ir į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis. Vairuotojams mokamas sutartinis įkainis už pravažiuotus kilometrus, tačiau buhalterinės apskaitos dokumentai realiai buvo įforminti kitaip.

Buhalterijoje buvo fiksuojama, kad vairuotojams mokamas minimalus atlyginimas, o didesnę dalį atlygio sudaro dienpinigiai už komandiruotes į užsienio valstybes.

FNTT tyrėjai paskaičiavo, kad per beveik dvejus metus bendrovės direktorius vairuotojams neoficialiai išmokėjo beveik 350 tūkst. litų. Kadangi didesnė dalis atlyginimo vairuotojams buvo mokama kaip dienpinigiai už komandiruotes, iš kurių neskaičiuojami nei gyventojų pajamų mokestis, nei socialinio draudimo įmokos, bendrovės direktorius tokiu būdu "sutaupė" daugiau nei 250 tūkst. litų mokėtinų mokesčių.

FNTT tyrėjai nustatė, kad vairuotojams bendrovės vadovas nurodydavo pasirašyti pateiktuose kasos išlaidų orderiuose dėl grynųjų pinigų, vadinamųjų dienpinigių, gavimo, tačiau realiai grynieji pinigai nebuvo mokami.

Atskleista, kad neoficialius atlyginimus bendrovės direktorius mokėdavo ne grynaisiais pinigais, o pervesdavo juos į bankuose esančias vairuotojų sąskaitas. 

Bankiniuose pavedimuose kaip paskirtis būdavo nurodomas ne darbo užmokestis vairuotojams, o dienpinigiai už komandiruotes. Be to, išaiškinta kad 35-erių metų direktorius iš bendrovės kasos nurašė daugiau nei 300 tūkst. litų, tačiau ne išmokėjo juos, o, kaip įtariama, pasisavino.

Baudžiamoji byla perduota Šiaulių miesto apygardos teismui.

Eltos inf.