Asta VOLKOVAITĖ

Šiaulių prokurorai teismui perdavė bylą, kurioje dėl 10 litų nugalabytas 53-ejų metų benamis Valerijus Gorbunovas. Žmogžudyste kaltinami ne vyro likimo draugai, o du devyniolikmečiai Šiaulių rajono gyventojai.

Smurto iškart neįžvelgė

Šiaulių apygardos prokuratūrai prireikė beveik pusantrų metų, kad ištirtų neįgalaus benamio nužudymą. Prokurorams talkininkavo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.

2009-ųjų pradžioje Vilniaus gatvėje, kaip ir dabar, buvo ne vienas apleistas pastatas, kuriame glausdavosi benamiai. Vieno iš jų, kaip ir jame gyvenusio benamio, jau nebėra. Dėl amputuotų kojos pirštų neįgalus V. Gorbunovas glausdavosi antrajame nugriauti planuojamo namo aukšte. Pirmajame aukšte nakvodavo kitas vyras. 2009-ųjų vasario 26-osios naktis V. Gorbunovui buvo paskutinė. 

Kaimyną rado kraujo klane

„Vasario 27 d. 09.10 val. Vilniaus g. esančiame apleistame name rastas V. G., gimusio 1955 m., lavonas be išorinių smurto žymių”, - toks pranešimas pasirodė 2009-aisiais iškart po to, kai vienas iš apleistame besiglaudusių vyrų kraujo klane gulintį rado V. Gorbunovą.

Anot Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailos Smagriūnienės, iš pradžių manyta, kad vyras susižeidė griūdamas, tad pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Tik vėliau gavus medikų išvadas paaiškėjo, kad V. Gorbonovui lūžęs ne vienas kaulas.

„Medicinos ekspertai konstatavo, jog mirtis įvyko dėl smilkinkaulių ir kaukolės pamato lūžių. Be to, vyrui buvo sulaužytas krūtinkaulis, šonkauliai”, - teigia policijos atstovė spaudai. Po šių ekspertų išvadų byla perkvalifikuota į  nužudymą. Beje, benamis mirė būdamas neblaivus. Medikai benamio kraujyje rado nemenką kiekį etilo alkoholio -  3,28 alkoholio promilės.

Apleistame name – biologiniai pėdsakai

„Laikas ėjo, nebylus nusikaltimo liudytojas - namas, saugojęs kraupaus nusikaltimo paslaptį, buvo nugriautas, tačiau pareigūnų darbas, tiriant šį nusikaltimą, nenutrūko nė minutei. Nors įtariamųjų pirmaisiais tyrimo žingsniais užčiuopti nepavyko, tačiau kriminalistai su prokuroru rankų nenuleido -  kantriai analizavo visas įvykio versijas, po kruopelytę rinko galimas su įvykiu susieti detales  ir laukė svarbių tyrimų išvadų”, - tvirtina G. Smagriūnienė.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialistai antisanitarinėje aplinkoje tarp šiukšlių nuo įvairių daiktų buvo surinkę daugybę kraujo, seilių ir kitų biologinių pėdsakų, kurie buvo išsiųsti tyrimams.

Papasakojo prispausti įrodymų

Pareigūnai visų pėdsakų DNR tyrimų išvadas gavo 2010-ųjų rudenį. Gautus duomenis palyginus su jau turimais duomenų banke paaiškėjo, kas iš tikrųjų dar lankėsi apleistame negyvenamame name. Tarp jų buvo ir Šiaulių rajono gyventojas S. S., kuris į policijos akiratį jau buvo spėjęs patekti anksčiau. Vaikinas netrukus laikinai atsisveikino su laisve - praėjusių  metų spalio 19-ąją policijos pareigūnai jam uždėjo antrankius. Laisvo gyvenimo skonį trumpam turėjo pamiršti ir jo bendraamžis draugužis Šiaulių rajono gyventojas E. L.

Tyrėjai supažindino vaikinus su DNR tyrimų išvadomis. Po pateiktų įrodymų gretai atgijo jaunuolių atmintis ir jie papasakojo, ką prieš pusantrų metų veikė Vilniaus gatvėje stovėjusiame apleistame negyvenamame pastate.

Pavogę 10 litų nužudė

„Šaltą 2009-ųjų vasario 26-osios vakarą abu bendraamžiai septyniolikmečiai, Vilniaus gatvėje esančiame prekybos centre nusipirkę alaus, pėdino į netoliese gyvenančio draugo butą. Jų dėmesį patraukė ta pačia kryptimi sunkiai slinkinęs vyras. Jaunuoliai nutarė jį pasekti. Jie nesuglumo pamatę, kad vyras peržengė apleisto negyvenamo namo slenkstį. „Sekliai” įėjo iš paskos”, - pasakoja G. Smagriūnienė. Kai jaunuoliai užsuko į namą, pirmajame aukšte jų sekamo vyro nebebuvo, tad užlipo į antrąjį aukštą.

„Čia pro langą sklindančios šviesos pluoštelis apšvietė ant čiužinio sėdintį jų sekamą vyrą. Jaunuoliai jį užkalbino. Šis pasipasakojo, kad nakvoja čia, o pragyvena „revizuodamas” konteinerius. Ir staiga benamio kišenėje skambtelėjo monetos. Jaunuoliai susižvalgė. Tylą perskrodė griežtas įsibrovėlių reikalavimas: „Atiduok pinigus!” Vyras patylėjo, po to pastyrusiais nuo šalčio pirštais ėmė krapštyti monetas. Jos pažiro ant žemės. Jaunuoliai susirinko apie 10 litų”, - nurodo policijos atstovė spaudai. Apvogtas benamis netylėjo.

„Benamis tyliai paklausė: „Ar nuo to jums geriau?” Šie žodžiai vaikinus supykdė ir jie vyrą pradėjo mušti. Talžė rankomis ir kojomis. O benamis, pakritęs ant žemės, vis kartojo: „Ar nuo to jums geriau?” Jaunuolius, matyt, labai erzino šis nuolat kartojamas pasipriešinti neįstengiančio žmogaus klausimas, tad vyras buvo nutildytas keliais smūgiais pagaliu į galvą”, - teigia G. Smagriūnienė.

Nužudymo byla neseniai perduota teismui. „Buvusių nepilnamečių žiaurumą greitai įvertins teismas. Tačiau į klausimą, ar jie gerai jaučiasi dėl 10 litų nužudę žmogų, galės atsakyti sau tik jie patys”, - mano policijos atstovė spaudai.

Dėl pinigų rečiau žudoma

Su nužudymo bylomis dirbantis ir pats neseniai kito benamio nužudymo bylą teismui perdavęs Šiaulių apygardos prokuroras Dainius Pažarauskas pastebi, kad kaip ir anksčiau, žmonės tebežudomi žiauriai. Dažniausiai žmogaus gyvybė atimama spontaniškai, iš anksto neplanavus nusikaltimo.

Nors per pastaruosius metus Šiaulių mieste ir rajone nužudytas ne vienas benamis, prokuroras nemato paūmėjimo – panašių nusikaltimų būdavo ir anksčiau. Anot D. Pažarausko, atvejai, kai žmonės žudomi dėl pinigų, nėra dažni. Kur kas dažniau žmonės nužudomi buitinių konfliktų metu.

Šiaulių apygardos prokuratūros duomenimis, per šių metų pirmus keturis mėnesius teismams perduota dvylika nužudymo bylų, užregistruotos aštuonios žmogžudystės bylos.